Naujienos ir renginiai

Susitikimas su LBA

2011 m. rugsėjo 6 d. įvyko mūsų asociacijos susitikimas su Lietuvos Bankų asociacijos vadovais bei kai kurių Lietuvoje veikiančių komercinių bankų atstovais. Susitikimo metu buvo išvardinta dalis skaudžių bankų klientams temų ir bankai paraginti prisiimti daugiau atsakomybės už savo veiksmus.
Po susitikimo mūsų asociacija paruošė savo nuomonę, su kuria norime supažindinti mūsų visuomenę bei visus Lietuvoje dirbančius bankus. Šį dokumentą galite rasti žemiau.

Gerbiamieji,

Lietuvos bankų klientų asociacija dėkoja už galimybę pristatyti savo veiklą bei idėjas Lietuvos bankų asociacijos atstovams 2011 m. rugsėjo 6 d. vykusiame susitikime.

Minėto susitikimo metu mūsų buvo paprašyta pateikti savo pasiūlymus, ką galima būtų padaryti, siekiant gerinti esamą padėtį. Manome, kad siekiant formuoti teigiamą bankų įvaizdį bei sušvelninti priešpriešą tarp bankų ir visuomenės, būtinas didesnis pačių bankų aktyvumas, todėl į šiame laiške pateiktas idėjas prašome žiūrėti kaip į siekį pasidalinti mintimis, o ne kaip į baigtinį sąrašą priemonių, kurių reikia bankų klientams.

Dabartinis bankų įvaizdis visuomenėje yra žymiai blogesnis, nei buvo prieš krizę. Dar prieš keletą metų spaudoje vargiai buvo galima rasti neigiamą straipsnį ar atsiliepimą apie bankus ir jų veiklą. Šiuo metu kiekvieną savaitę vos ne kiekviename leidinyje susiduriame su bankų kritika, neigiamų dalykų viešinimu, dėl neatsakingos bankų veiklos vienaip ar kitaip nukentėjusių žmonių istorijomis. Manome, jog tai yra pačių bankų veiklos atspindys, jų padarytų klaidų rezultatas, todėl būtent bankai, siekdami susigrąžinti buvusį visuomenės pasitikėjimą, turėtų analizuoti esamas problemas, daryti atitinkamas išvadas ir aktyviai ieškoti būdų, kaip pagerinti esamą padėtį.

Visų pirma, rekomenduotume bankams prisiimti didesnę socialinę, teisinę bei finansinę atsakomybę ir būti lankstesniems klientų atžvilgiu. Žvelgiant iš teisinės pusės, prieš krizę bankai „namų darbus" daugeliu atveju atliko labai gerai - bankų juristų surašytos jiems palankios sutartys, nepaliekančios su sunkumais susidūrusiems klientams galimybių bent kurį laiką palengvinti įsipareigojimų vykdymą. Šių sutarčių pagrindu teismai paprastai priima bankams palankius sprendimus, kurie siunčia Lietuvos žmones į ekonominio gyvenimo užribį. Bet tokia padėtis verčia žmones skelbti apie iškylančias problemas, kovoti dėl išgyvenimo, jų neapleidžia mintis, kad buvo bankų apgauti ir tai didina įtampą visuomenėje. Mūsų vertinimu, situacija pagerėtų tik jei bankai suprastų, kad reikia prisiimti didesnę atsakomybę už padarytas klaidas ir kai kuriuos nepamatuotus sprendimus, būti lankstesniems, kai klientas susiduria su problemomis, neversti visos kaltės klientams ar aplinkai, bet imtis priemonių konstruktyviai spręsti iškilusias problemas, o esant reikalui padaryti klientams tam tikrų nuolaidų. Esame įsitikinę, jog ilgalaikėje perspektyvoje bankų padarytos nuolaidos ar kitokia pagalba su sunkumais susidūrusiems klientams, užuot juos be gailesčio finansiškai sugniuždžius, gali būti netgi naudinga patiems bankams.

Antra, reikėtų sukurti tam tikrą vidinį bankų savireguliacijos modelį. Išsivysčiusiose visuomenėse tam tikros srities įmonės dažnai pačios imasi save prižiūrėti ir nusistato standartus bei taisykles, kurių įsipareigoja laikytis - daugeliu atveju tam net nereikia valdžios įsikišimo. Todėl mūsų rekomendacija yra pačiai Lietuvos bankų asociacijai peržiūrėti dabartinį geros praktikos kodeksą, kad jame atsirastų vietos lygiateisiškumo bei kitoms klientus ginančioms idėjoms, ir sukurti pačių bankų savęs priežiūros mechanizmą, užtikrinantį tokio kodekso laikymąsi ir vykdymą. Tokia institucija - ombudsmenas - galėtų būti ir klientų skundų bei bankų tarpusavio nesutarimų nagrinėjimo vieta, prieš jiems patenkant į oficialias skundų nagrinėjimo institucijas (teismus, arbitražus, Vartotojų teisių gynimo tarnybą, o nuo kitų metų ir į Lietuvos Banką). Lietuvos Bankų Klientų asociacija mielai susitiktų su Lietuvos Bankų asociacijos atstovais pokalbiui apie esmines nuostatas ir pagrindines gaires, kurios galėtų būti numatytos šiame kodekse.

Trečia, bankų/bankų asociacijos juristai galėtų išnagrinėti bankų tipines sutartis ir rekomenduoti bankams atsisakyti protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų neatitinkančių nuostatų, neproporcingų netesybų, baudų už nereikšmingus sutarties pažeidimus ir pan., kol to nepadarė atitinkamos priežiūros institucijos ar teismai. Mūsų nuomone, tai užkirstų kelią dar vienai bangai spaudoje neigiamai nušviesti bankų veiklą.

Ketvirta, reikėtų imtis priemonių sistemiškai spręsti laidavimo problemą - bankų reikalavimai dėl laidavimo sutarčių sudarymo daugeliu atveju buvo pertekliniai, neatitiko etiško elgesio standartų ir iškreipė laidavimo kaip užtikrinimo priemonės esmę, neturėjo ekonominės prasmės ir logikos. Todėl mes manome, kad būtina ieškoti būdų, kaip sušvelninti šių, dažnai spaudimo būdu išgautų, sutarčių pasekmes ir rekomenduotume bankams būti nuolaidiems laiduotojų, neturinčių pakankamai lėšų vykdyti prisiimtus neproporcingus įsipareigojimus už skolininką, atžvilgiu. Be to, siūlytume imtis priemonių, užtikrinančių, kad  ateityje laiduotojais galėtų būti tik pakankamai laisvo (neįkeisto ir kitaip nesuvaržyto) turto turintys asmenys, kurie, atsiradus būtinybei, realiai ir per protingą laikotarpį galėtų įvykdyti prievoles už skolininką. Bankai būsimo laiduotojo finansinę padėtį ir galimybes turėtų vertinti taip pat atidžiai, kaip ir pagrindinio skolininko.

Šiame laiške paminėjome tik keletą šiuo metu bankų klientams itin aktualių temų. Labai palaikome susitikimo metu Lietuvos Bankų asociacijos atstovų išsakytą pageidavimą susitikti dažniau, gal būt reguliariai. Manome, kad tokių susitikimų reikia ir mielai išsakysime skaudžiausias bankų klientų problemas, kurias sprendžiant palaipsniui gerėtų bankų įvaizdis mūsų šalyje.

Pagarbiai

Rūtenis Paukštė

LBKA direktorius

Rašyti komentarą

Komentuoti gali tik prisiregistravę vartotojai