Mūsų veikla

Dėl sutarčių nutraukimo

Lietuvos bankų klientų asociacijos pozicija

Dėl ilgalaikių nekilnojamuoju turtu užtikrintų kredito sutarčių, sudarytų su fiziniais asmenimis (vartotojais) nutraukimo prieš terminą rekomenduojamos tvarkos, kai nevykdomi kredito sutartyje numatyti mokėjimai.

Dėkojame Lietuvos bankų asociacijai už pateiktą poziciją dėl siūlomos ilgalaikių sutarčių su vartotojais nutraukimo tvarkos. Atsakydami į ją, pateikiame savo pastabas bei komentarus šiuo klausimu.

Dėl bendro požiūrio į sutarčių nutraukimą

Tokių sutarčių nutraukimas galėtų būti vertinamas kaip darbo brokas. Paprastai besiskolinantis būna įmokėjęs dalį sumos už nekilnojamą turtą, šio turto praradimas jam reiškia labai daug. Bankui tai reiškia kliento ir reputacijos praradimą bei dažnai finansinius nuostolius, todėl abi pusės turėtų dėti visas pastangas, kad išvengtų sutarties nutraukimo. Banko, kaip stipresnės pusės, vaidmuo šiame procese yra esminis. Norime atkreipti ypatingą dėmesį į kiekvieno banko nutrauktų sutarčių dalį nuo sudarytų sutarčių. Šis procentas (rodiklis) gerai charakterizuoja, kaip atsakingai buvo sudaromos sutartys ir parodytų banko naudą ir atsakomybę visuomenei. Tokio rodiklio viešinimas parodytų Lietuvos piliečiams kuris bankas elgiasi atsakingai, kartu skatintų bankus stengtis nutraukti kuo mažiau šių sutarčių.

Kviečiame bankus surinkti informaciją apie tuos būdus kitose šalyse, kurių imamasi, kad nenutraukti sutarčių. Esame tikri, kad užsienyje esančių motininių bankų patyrimas yra reikalingas ir naudingas Lietuvoje.

Dėl vartotojo teises į kredito grąžinimo atidėjimą

Būsto paskolos ir kitos ilgalaikės kredito sutartys su vartotojais yra sudaromos ilgam laikotarpiui, t.y 15-30 metų. Per šį laikotarpį gali nutikti daug neprognozuojamų dalykų (liga, darbo praradimas, šeimos padidėjimas, skyrybos, ekonominės krizės ir pan.), dėl kurių vartotojas gali patirti laikinų finansinių sunkumų ir kurį laiką tapti nepajėgus pilna apimtimi vykdyti kredito sutartyje numatytų mokėjimų.

Kaip žinia, sudarant kredito sutartis, bankas vertina kredito gavėjo mokumo būklę, turtą ir įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir pan., t.y. atlieka išsamų kiekvieno kredito gavėjo finansinės padėties patikrinimą. Lygiai taip pat kruopščiai ir visapusiškai turėtų būti vertinamos ir priežastys, dėl kurių klientas negali vykdyti kredito sutarties. Visais atvejais turėtų vadovaujamasi favor contractus principu, t.y. turi būti dedamos maksimalios pastangos, kad sutartis būtų išsaugota, o ne nutraukta vos tik klientas pradelsia kelias įmokas. Ypač tai aktualu, kai kreditas buvo imtas ne spekuliaciniais tikslais, o įsigyti būstui, kuriame žmogus realiai gyvena. Šalys turi siekti, kad sutartis būtų pakeista atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją - klientui susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais, bankas privalėtų pateikti pasiūlymą dėl sutarties modifikavimo (mokėjimų atidėjimo, grafiko pakeitimo ir pan.).

Bankų klientų asociacijos nuomone, kredito sutartyse su vartotojais iš anksto turėtų būti numatyta vartotojo teisė reikalauti kredito ir/ar palūkanų mokėjimo atidėjimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių jis susidūrė su finansiniais sunkumais ir laikinai negali vykdyti mokėjimų. Kitaip tariant, vartotojui turi būti užtikrinta galimybė gauti kredito mokėjimo „atostogas“ (mažiausiai 6 mėn.), per kurias jis galėtų susitvarkyti pašlijusius finansinius reikalus (susirasti darbą, imtis kitos veiklos, pasveikti ir pan.) ir per kurį būtų įšaldytas kredito ir/ar palūkanų grąžinimas. Dėl šių „atostogų“ klientas neturi patirti jokių neigiamų finansinių padarinių, t.y. pasibaigus atidėjimo terminui jam negali būti padidintos palūkanos, reikalaujama sumokėti sutarties keitimo mokestį ar kaip nors kitaip pabloginta jo padėtis.

Tik tuo atveju, jeigu pasibaigus kredito atidėjimo terminui, klientas ir toliau nemoka ar moka ne visas įmokas, bankas gali inicijuoti sutarties nutraukimo procedūrą.

Dėl siūlomos kredito sutarties nutraukimo procedūros.

Lietuvos Bankų asociacija savo rašte cituoja Lietuvos aukščiausiojo teismo 2012-06-15 nutartį Nr. 3K-7-272/2011, kurioje teismas išaiškino, jog sutarties sąlygos, numatančios banko teisę nutraukti sutartį klientui negrąžinus bent vienos kredito dalies, yra negaliojančios ab initio. Teismas taip pat nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi bendrosiomis įstatymo normomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimą, t.y. CK 6.209 str., 6.217 str.. Minėtoje nutartyje nurodyta: „įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis).“

Atsižvelgiant į minėtą LAT nutartį, galima daryti išvadą, jog esminiu sutarties pažeidimu laikytini atvejai, kai kliento neįvykdytos prievolės sudaro pakankamai didelę visos prievolės dalį. Taip pat turi būti atsižvelgiama į LR CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar neesminis, o būtent į tai:

  • ar bankas iš esmės negauna to, ką tikėjosi gauti iš sutarties:
  • ar griežtas sutarties sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės;
  • ar sutartis nevykdoma tyčia ar dėl didelio neatsargumo;
  • ar sutarties nevykdymas duoda pagrindą bankui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;
  • ar klientas, kuris rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Lietuvos Bankų asociacija siūlo esminiu pažeidimu laikyti atvejus, kai kredito gavėjas nevykdo kreditavimo sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų 90 kalendorinių dienų ar daugiau, t.y. nemoka kredito grąžinimo įmokų, priskaičiuotų palūkanų ar kitų mokėjimų pagal Sutartį (nepriklausomai nuo to, kokią suteikto kredito dalį sudaro negrąžinto/pradelstos grąžinti įmokos).

Vis dėlto, mūsų nuomone, sprendžiant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turėtų būti atsižvelgiama į pradelstų mokėjimų terminą, lyginant su bendru sutarties terminu bei į pradelstų mokėjimų dydį, lyginant su visos kredito sumos dydžiu. Bankų asociacijos siūlomas 90 d. terminas nėra adekvatus, kai kalbama apie ilgalaikes kredito sutartis. Pvz. jeigu sutartis sudaryta 30 –čiai metų (apie 10950 dienų), tai pradelsus mokėjimą 90 dienų, toks pradelsimas neturėtų būti laikomas esminiu, nes sudaro vos apie 0,82 % viso termino, t.y. sudaro labai nežymią viso paskolos termino dalį. Mūsų manymu, toks termino praleidimas neatitinka nei vieno iš CK 6.217 str. 2 d. įtvirtinto kriterijaus, apibūdinančio esminį sutarties pažeidimą.

Be to, verta pažymėti, jog Vartojimo kredito įstatymo 19 str. numato, kad vartojimo kredito sutartį kredito davėjas gali nutraukti tik tada, kai mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 % negrąžinto vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Kaip taisyklė, vartojimo kredito sumos yra mažesnės nei būsto paskolos, grąžinimo terminai ženkliai trumpesni (paprastai iki 5 metų), vartojimo kredito grąžinimas nėra užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl jo nutraukimo pasekmės nėra tokios skausmingos kaip būsto paskolos sutarties nutraukimo atveju. Dėl šios priežasties, kredito sutarčių, užtikrintų nekilnojamojo turto įkeitimu, nutraukimo tvarka ir sąlygos turėtų būti dar palankesnės vartotojui, nei vartojimo kredito atveju.

Lietuvos bankų klientų asociacija siūlo, kad esminiu sutarties pažeidimu turėtų būti laikomi atvejai, kai mokėjimai yra uždelsti daugiau kaip 3 % viso paskolos termino ir pradelstų mokėjimų suma yra ne mažesnė kaip 5 % visos negrąžintos kredito sumos. Pvz. jei 250 000 Lt kreditas išduotas 15 metų terminui, tai apie esminį sutarties pažeidimą galima kalbėti tuo atveju, kai kredito gavėjas nevykdo finansinių įsipareigojimų ilgiau kaip 165 dienas (15 x 365 d. x 3 %) ir neįvykdyti įsipareigojimai viršija 5 % likusios negrąžintos kredito sumos. Be to, esminiu sutarties pažeidimu taip pat galima būtų laikyti tuos atvejus, kai pradelsta grąžinti suma viršija 10 % likusios negrąžintos kredito sumos, bet ne mažiau kaip 5000 Lt.

Nustačius, kad yra pagrindas vienašališkai nutraukti kredito sutartį, klientui turėtų būti siunčiamas rašytinis pranešimas apie tai, kad nepašalinus pažeidimo per papildomai nustatytą terminą, sutartis bus nutraukta. Papildomas terminas pažeidimo pašalinimui turi būti ne trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo dienos.

Jeigu per nustatytą papildomą terminą pažeidimas nėra pašalinamas, klientui siunčiamas pranešimas apie tai, kad po 14 kalendorinių dienų sutartis bus nutraukta.

Jeigu per nustatytą terminą (iki sutarties nutraukimo dienos) pažeidimai nepašalinami, sutartis nutraukiama. Jeigu klientas iš dalies padengia įsiskolinimą, tai turi būti vertinama, ar po atliktų mokėjimų vis dar yra pagrindas sutartį nutraukti dėl esminio pažeidimo. Jeigu paaiškėja, kad atlikus mokėjimą (iš dalies pašalinus pažeidimą) pagrindas nutraukti sutartį išnyksta, t.y. pradelsti mokėjimai nebeatitinka aukščiau nurodytų kriterijų, sutartis negali būti nutraukta. Be to, tokiu atveju taip pat turi būti atsižvelgiama į kitas aplinkybes, tokias kaip pvz. kliento pateikti įrodymai apie jo sugebėjimą įvykdyti likusią neįvykdytą prievolės dalį ir toliau tinkamai vykdyti prievolę, vėlavimo sistemiškumo nebuvimas ir pan.

Pagarbiai,

Lietuvos bankų klientų asociacija