Mūsų veikla

Nuostatos

Projektas

LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

DĖL ATSAKINGO SKOLINIMO NUOSTATŲ

2011 m. ................. d. Nr. 

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 ir 11 straipsniais, Lietuvos banko valdyba nutaria:

Patvirtinti Atsakingo skolinimo nuostatas (pridedama).

Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2011 m. d.

Valdybos pirmininkas

PROJEKTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2011 m. ................... d.

Nutarimu Nr.

ATSAKINGO SKOLINIMO NUOSTATOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Atsakingo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatos) tikslas - skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą, siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo ir perteklinės rizikos koncentracijos riziką.

2. Nuostatos skirtos Lietuvos Respublikos bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai ir kredito unijoms (toliau – kredito įstaigos). Kredito įstaigos, atsižvelgdamos į savo veiklos mastą ir pobūdį, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas Nuostatas taiko vadovaudamosios proporcingumo principu.

3. Nuostatos taikomos kreditams (įskaitant finansinės išperkamosios nuomos sandorius) (toliau – kreditas), suteiktiems fiziniams asmenims (namų ūkiams) (išskyrus vartojimo kreditus) ir smulkaus bei vidutinio dydžio įmonėms.

4. Nuostatose nustatytas kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykis gali būti keičiamas atsižvelgiant į su nekilnojamojo turto rinka susijusių rizikų ir nekilnojamuoju turtu užtikrintų paskolų portfelio kitimo tempus, jei tai gali didinti ekonomikos raidos nesubalansuotumus ir gali kelti grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui.

II. ATSAKINGO SKOLINIMO NUOSTATOS

5. Atsakingas skolinimas – tai toks kredito įstaigų kreditavimo veiklos vystymas, kuomet teikiant kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamam kredito gavėjo mokumo įvertinimui ir užkertančių galimybę pernelyg didelės kredito rizikos prisiėmimui.

6. Atsakingas skolinimas remiasi šiomis nuostatomis:

6.1. Kredito įstaigos, prieš priimdamos sprendimą suteikti kreditą, visapusiškai įvertina kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusius įmokas. Tuo siekiama išvengti suteiktų kreditų refinansavimo, ar jų grąžinimo įvykdymo, panaudojant kredito gavėjo įkeistas užtikrinimo priemones;

6.2. Vertinami visi reikšmingi veiksniai, galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypatingai tokie kaip kredito gavėjo nuolatinės pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo - mažėjimo) potencialas. Užtikrinimo priemonės pagrindu esantis turtas vertinamas laikantis konservatyvumo principų, kreipiant ypatingą dėmesį į jo vertės sumažėjimo galimybę;

6.3. Kreditų teikimas grindžiamas nuosaikiu kredito dydžio ir įkeisto turto vertės santykiu, kuris realizuojamas taikant maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeisto turto vertės santykio rodiklį (angl. loan-to-value ratio);

6.4. Kreditų teikimas grindžiamas, istoriniais duomenimis pagrįstu bei atitinkančiu ekonomikos cikliškumą kredito įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu (angl. debt-to-income);

6.5. Kreditavimo procesas ir kreditavimo sąlygos (įskaitant vėlesnes kredito peržiūras ar kredito sąlygų keitimą) grindžiamos gebėjimu operatyviai reaguoti į kintančias kredito gavėjo mokumo aplinkybes;

6.6. Kredito gavėjui turi būti suteikiama galimybė grąžinti kreditą anksčiau nustatyto termino nemokant kredito įstaigai papildomų įmokų, išskyrus tas kurios reikalingos padengti kredito įstaigos pagrįstas išlaidas, tiesiogiai susijusias su kredito grąžinimu anksčiau nustatyto termino;

6.7. Iki kredito sutarties sudarymo, kredito įstaiga, atsižvelgdama į kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, informuoja kredito gavėją apie kredito sutarties sąlygas tam, kad šis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo.

III. KREDITO IR ĮKEISTO TURTO VERTĖS SANTYKIS

7. Prieš suteikiant kreditą, kredito įstaiga objektyviai įvertina užtikrinimo priemonės vertę ir kokybę bei įsitikina, jog įkeičiamos užtikrinimo priemonės vertė netaps mažesnė už kredito vertę įvykus netikėtam vidutinio dydžio užtikrinimo priemonės vertės sumažėjimui.

8. Fiziniams asmenims suteikiamų kreditų, skirtų turto (būsto), kurį kredito gavėjas deklaruoja ar numato deklaruoti kaip gyvenamąją vietą, įsigijimui Maksimalus kredito dydžio ir užtikrinimo priemone esančio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. Jeigu kredito ir kredito gavėjų gaunamų pajamų valiuta skiriasi, kredito įstaiga gali taikyti mažesnį santykį, kuris nustatomas įvertinant užsienio valiutos kurso pasikeitimo riziką.

9. Kreditams, suteikiamiems tam pačiam kredito gavėjui, daugiau kaip vienam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turtui įsigyti, turi būti taikomas griežtesnis apribojimas, nei numatytas 8 punkte.

10. Kreditų, suteikiamų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto projektams vystyti ir (ar) įsigyti, rekomenduojamas dydis iki 80 proc. projekto (nekilnojamojo turto) vertės, įsigijimo kainos (taikoma ta, kuri mažesnė).

11. Kreditų, suteikiamų, komercinės paskirties nekilnojamo turto projektams vystyti ir (ar) įsigyti, rekomenduojamas dydis iki 75 proc. projekto (nekilnojamojo turto) vertės, įsigijimo kainos (taikoma ta, kuri mažesnė).

12. Apribojimai, nurodyti 10 ir 11 punktuose netaikomi ūkio subjektams, kurie aktyviai veikia nekilnojamojo turto rinkoje ne trumpiau kaip 3 metus.

13. Kreditams, suteikiamiems žemės ūkio paskirties sklypams, įskaitant sklypus kai numatoma keisti įsigyjamos žemės paskirtį, maksimalus kredito dydžio ir užtikrinimo priemone esančio turto vertės santykis negali būti didesnis kaip 40 proc. įsigyjamo sklypo įsigijimo kainos ar rinkos vertės (taikoma ta, kuri mažesnė). Vertinant turtą neatsižvelgima į vertės pokyčius, kuriuos gali įtakoti turto paskirties keitimo aplinkybės.

14. Kreditams, suteikiamiems ne Europos ekonominėje erdvėje esančio nekilnojamojo turto įsigijimui rekomenduojami 15 proc. punktų griežtesni apribojimai, nei numatyti 8, 10, 11 punktuose.

15. Kreditams, užtikrintiems įkeičiant skirtingų rūšių turtą, kuriam taikomi skirtingi kredito ir įkeičiamo turto santykio apribojimai, bendras kredito ir įkeičiamo turto santykis yra apskaičiuojamas kaip svertinis vidurkis.

IV. KREDITO GRĄŽINIMO ĮMOKOS IR PAJAMŲ SANTYKIS

16. Kredito ir kredito gavėjo pajamų santykio ribojimas taikomas kreditams išduotiems kredito gavėjams, kurie yra fiziniai asmenys (namų ūkiai).

17. Kreditų mėnesinės grąžinimo įmokos maksimalus dydis turi sudaryti iki 40 proc. asmens (namų ūkio) nuolatinių disponuojamųjų pajamų.

18. Priimant sprendimą dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip pusės metų pajamų istorijos vidurkį bei patikrinamas ilgalaikių nuolatinių pajamų tikrumas. Apskaičiuojant kredito grąžinimo įmoką vertinamos kredito gavėjo išlaidos, susijusios ne tik su kredito grąžinimu, bet ir su kitais kredito gavėjo turimais finansiniais įsipareigojimais (finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t.t.). Skaičiuojamos tiek palūkanų, tiek kreditų grąžinimo dalys, tiek bet kokie pasikartojantys periodiniai komisiniai.

19. Kredito įstaiga turi įsitikinti, o kredito gavėjas patvirtinti, kad kredito užtikrinimo priemone tarnaujančio turto dalis, viršijanti III skyriuje nustatytus santykius, finansuojama nuosavomis kredito gavėjo lėšomis.

V. KREDITO GAVĖJO VERTINIMAS

20. Kredito įstaigos sprendimas suteikti kreditą turi būti grindžiamas atsargiu ir pamatuotu kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą ilgame (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpyje vertinimu. Kredito įstaigos kreditų išdavimo politika turi remtis prielaida, kad kreditas grąžinamas kredito gavėjo pajamų generuojamais pinigų srautais (pajamomis), o ne iš kredito užtikrinimo priemonės, ar jos vertės pokyčių.

21. Prieš sudarydama kredito sutartį kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumą remdamasi iš kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir atlieka patikrinimą, mokumui vertinti naudojamose ir kitose duomenų bazėse. Vertinami nuolatiniai kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas bei įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais kitoms kredito įstaigoms, draudimo įmokos, investicinės išlaidos ir kt.

22. Kredito gavėjai, kurių pajamų tvarumas yra abejotinas, o kintamumas didelis, vertinami konservatyviau, jiems nustatant ženkliai giežtesnes, nei maksimaliai leidžiamos šiose Nuostatose kredito ir įkeisto turto vertės bei kredito grąžinimo įmokos ir pajamų santykių reikšmes.

23. Kredito gavėjui atsisakius pateikti duomenis, reikalingus jo mokumo įvertinimui arba pateikus nepilną informaciją, sprendimas dėl kredito suteikimo atidedamas iki visų duomenų pateikimo. Kredito įstaiga atsakinga už kredito gavėjo teikiamų duomenų konfidencialumo išsaugojimą.

24. Prieš suteikiant kreditą kintamomis palūkanų normomis (fiksavimo laikotarpis iki vienerių metų), kredito įstaiga turi atlikti kredito gavėjų galimybių grąžinti kreditą laiku analizę įvykus nepalankiam palūkanų normų šokui (padvigubinant dabartinę palūkanų normą, tačiau ne mažiau kaip 3 p.p.) ir skolinant fiziniams asmenims, įvykus nepalankiam palūkanų normų ir pajamų netekimo šokams (padvigubinant dabartinę palūkanų normą, tačiau ne mažiau kaip 3 p.p.) ir, jei paskolą ketinama suteikti dviejų ar daugiau fizinių asmenų namų ūkiui, įvertinant vieno iš jų pajamų praradimą nedarbo, ligos, nelaimingo atsitikimo, skyrybų ar kitu atveju) ir supažindinti su šiais rezultatais kredito gavėją.

25. Jeigu sutarties šalys po kredito sutarties sudarymo susitaria pakeisti bendrą kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros kredito sumos padidinimą kredito įstaiga atnaujina turimą finansinę informaciją apie kredito gavėją, užtikrinimo priemones ir iš naujo įvertina jo mokumą bei užtikrinimo priemonių vertę.

VI. KREDITO GAVĖJUI TEIKIAMA INFORMACIJA

26. Per protingą terminą, pakankamą susipažinti su pateikiama informacija, iki kredito sutarties sudarymo kredito įstaiga, remdamasi kredito sąlygomis ir atsižvelgdama į kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, pasirašytinai supažindina kredito gavėją su kredito suteikimo bedrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis ir įsitikina, kad šios sąlygos jam suprantamos. Informacija turi būti pateikta taip, kad kredito gavėjas galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo. Ši informacija turi būti rašytinė, banko vidaus dokumentais reglamentuotos standartizuotos formos.

27. Informacijoje nurodoma:

27.1. kredito rūšis;

27.2. kredito įstaigos pavadinimas, buveinės adresas;

27.3. bendra kredito suma ir kredito išmokėjimo sąlygos;

27.4.kredito sutarties trukmė ir kredito grąžinimo terminas (kai jie nesutampa);

27.5. kredito palūkanų norma, kredito palūkanų normos taikymo sąlygos ir, jei žinomas, pradinei kredito palūkanų normai taikomas indeksas arba orientacinė kredito palūkanų norma, taip pat kredito palūkanų normos keitimo laikotarpiai, sąlygos ir tvarka (jei skirtingomis aplinkybėmis taikoma skirtinga kredito palūkanų norma, šiame punkte nurodyta informacija suteikiama apie visas taikomas kredito palūkanų normas);

27.6. bendra kredito gavėjo mokama suma, bendros kredito kainos metinė norma ir kartu pateikiamas standartinis pavyzdys, kuriame būtų paminėtos visos šios normos apskaičiavimo prielaidos (jeigu kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai ir dėl to taikomi skirtingi mokesčiai ar kredito palūkanų normos, kredito įstaiga privalo nurodyti, kad šios rūšies kredito sutartyje numatyti skirtingi lėšų išmokėjimo būdai gali lemti didesnę bendros kredito kainos metinę normą);

27.7. įmokų dydis, jų mokėjimo skaičius ir periodiškumas, tam tikrais atvejais įmokų paskirstymo padengiant mokėtinas pagal kredito sutartį sumas, kurioms taikoma skirtinga kredito palūkanų norma, tvarka;

27.8. išankstinio kredito grąžinimo sąlygos ir su tuo susiję papildomi kredito gavėjo mokėjimai (kompensacija kredito įstaigai).

27.9. pasekmės kredito gavėjui įsipareigojimų nevykdymo atveju.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28. Kredito įstaigos papildo atitinkamas vidaus rizikos valdymo ir veiklos politikas, taip pat kitus dokumentus atsižvelgiant į šias Nuostatas.

29. Kredito įstaigos taiko šias Nuostatas kredito sutartims, sudarytoms po 2011 m. d.