Mūsų veikla

Dėl atsakingo skolinimo nuostatų projekto

Lietuvos Bankas

Totorių g. 4, Vilnius

Lietuvos Banko valdybos pirmininkui

p. Vitui Vasiliauskui

Dėl atsakingo skolinimo nuostatų projekto

2011 m. birželio 9 d.

Vilnius

Gerbiamieji,

Lietuvos bankų klientų asociacija sveikina ir labai palankiai žiūri į Lietuvos Banko iniciatyvą, kuria siekiama sudaryti prielaidas atsakingo skolinimo principų įgyvendinimui Lietuvoje. Esame įsitikinę, jog sistemingai dirbant šioje srityje ir griežčiau nei iki šiol prižiūrint komercinių bankų kreditavimo praktiką, ateityje pavyktų ženkliai sumažinti neigiamus būsimų krizių padarinius visuomenei.

Susipažinę su Lietuvos Banko pateiktu Atsakingo skolinimo nuostatų projektu (toliau - Nuostatos), teikiame šiuos bendro pobūdžio pastebėjimus ir pasiūlymus.

Visų pirma pastebėtina, jog Nuostatos yra orientuotos išimtinai į kreditų išdavimo sąlygų griežtinimą, numatant gan aukštus išduodamo kredito ir įkeičiamo turto vertės santykius. Vis dėlto, mūsų nuomone, pernelyg griežtų ribojimų įtvirtinimas ir reikalavimas, kad besiskolinantys asmenys savo lėšomis finansuotų dalį planuojamo įsigyti turto kainos, gali stabdyti ekonomikos vystymąsi ir viduriniosios klasės augimą. Ne paslaptis, jog jauni, išsilavinę žmonės dažnai gali neturėti pakankamai nuosavų piniginių lėšų pradiniam įnašui, todėl tam tikrais atvejais bankams galėtų ir turėtų būti leidžiama finansuoti ir iki 100 % turto kainos, ypač perkant pirmąjį gyvenamąjį būstą, kuriame kredito gavėjas ketina gyventi. Žinoma, tais atvejais, kai turtas įsigyjamas spekuliaciniais tikslais, tikintis uždirbti iš natūralaus turto vertės augimo, bankų suteikiamo kredito dydis neturėtų viršyti 60%-80 % ketinamo įsigyti realios turto rinkos vertės. 

Lietuvos bankų klientų asociacijos nuomone, siekiant tvaraus tolimesnio ekonomikos vystymosi, turėtų būti siekiama išlaikyti balansą tarp itin liberalių ir itin griežtų skolinimo sąlygų. Manytume, jog didesnis dėmesys turi būti skiriamas ne turto ir kredito sumos santykiui, bet konkretaus asmens gebėjimui grąžinti paskolą. Bankai, prieš priimant sprendimą dėl kredito išdavimo, turėtų atidžiai ir visapusiškai vertinti kiekvieną atvejį, atsižvelgti į visumą veiksnių, apibūdinančių besiskolinančio asmens mokumą ir gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus (nuolatinės pajamos, jų šaltinių įvairumas ir tvarumas, pajamų stabilumas, kitimo (augimo-mažėjimo) potencialas, kitų finansinių įsipareigojimų vykdymo istorija ir kultūra ir kt.). Bent jau kreditas vienam gyvenamajam būstui įsigyti turėtų būti prieinamas visiems asmenims, kurie yra pajėgūs jį grąžinti, ir tokia galimybė neturėtų būti ribojama kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykiu. Priešingu atveju kreditai taptų prieinami tik turtingiausiems asmenims, turintiems nuosavų laisvų lėšų dalies įsigyjamo turto kainos finansavimui.

Pažymėtina, kad augančioje rinkoje ar pokriziniu laikotarpiu tikimybė, kad nekilnojamasis turtas nuvertės paprastai yra žymiai mažesnė nei „perkaitusioje“ rinkoje kuomet turtas gali nuvertėti gana ženkliai. Dėl šios priežasties, fiksuotas 85 % santykis tarp kredito sumos ir įsigyjamo turto vertės vienu atveju gali be reikalo stabdyti kreditavimą, o kitu atveju jo gali ir neužtekti. Dėl šios priežasties, bankams turėtų būti suteikiama galimybė patiems apsispręsti, kokią dalį turto vertės jie finansuos, o kiek turės prisidėti pats kredito gavėjas.

Nuostatų projekte siekiama įtvirtinti principus, kurių laikymasis padėtų užtikrinti atsakingesnę skolinimo praktiką ir užkirstų kelią pertekliniam ir rizikingam skolinimui, tačiau nereglamentuojama, kaip bankai turėtų elgtis ištikus krizei ar jų klientams susidūrus su laikinais finansiniais sunkumais. Mūsų nuomone, atsiradus šioms aplinkybėms ir klientams objektyviai nebeišgalint visa apimtimi vykdyti einamųjų įsipareigojimų, bankai neturėtų didinti palūkanų, taip pat turėtų lanksčiau reaguoti į motyvuotus ir pagrįstus klientų prašymus dėl mokėjimo grafiko pakeitimų ar kitokio paskolų restruktūrizavimo. Be to, restruktūrizuojant kreditus iš laikinų finansinių sunkumų patiriančių klientų neturėtų būti reikalaujama mokėti sutarties keitimo mokesčius ar prisiimti kitų papildomų įsipareigojimų, galinčių dar labiau pabloginanti jų finansinę būklę. Kredito įstaigoms turėtų būti griežtai draudžiama naudotis paskolos gavėjo silpnumu, nepritekliumi ar naivumu.

Po pastarosios krizės visuomenės nuomonė apie bankų veiklą ženkliai pablogėjo ne dėl per didelio ir rizikingo kreditavimo, o dėl to, kad krizės metu buvo ženkliai padidintos palūkanos, klientams susidūrus su sunkumais bankai tapo nelankstūs ir nelinkę leistis į kompromisus ieškant būdų kaip šiuos sunkumus įveikti. Be to, pačiu sudėtingiausiu metu visomis priemonėmis buvo ribojamas kreditavimas tiek fiziniams asmenims, tiek verslui, masiškai nutraukiamos kredito sutartys, įšaldomas finansavimas jau pradėtiems ir vykdomiems projektams ir kt.

Mūsų įsitikinimu, prioritetas visais atvejais turi būti teikiamas kreditavimo santykių išsaugojimui. Jeigu skolininkas susiduria su nepalankiomis aplinkybėmis, turi būti stengiamasi pakeisti ir pritaikyti, o ne pagreitinti, nutraukti ar sunaikinti kreditavimo santykius. Prieš kredituodami bankai turėtų visapusiškiau įvertinti galimas rizikas, o esant reikalui panaudoti papildomus sukauptus savo rezervus palūkanų padidėjimui finansuoti krizės metu. Kreditavimo nutraukimas ir išieškojimo procedūros turi būti kraštutinė priemonė, toleruojama tik esant akivaizdžiam skolininko piktnaudžiavimui ar nesąžiningam elgesiui. Bankų veiksmai, kai kredito sutartys nutraukiamos be pakankamo pagrindo, turėtų būti vertinami ypatingai griežtai. Be to, paskolos gavėjams teisės aktuose turėtų būti numatyta teisė reikalauti laikino paskolos grąžinimo sąlygų palengvinimo ar laikino mokėjimų atidėjimo tais atvejais, kai jų finansinė padėtis pablogėja dėl objektyvių, nuo jų kaltės nepriklausančių aplinkybių. Tokiu atveju kredito institucijoms neturėtų būti leidžiama reikalauti didesnių įmokų, ar kitais būdais bloginti pasiskolinusiojo padėtį.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą poziciją, siūlytume Nuostatas papildyti rekomendacijomis, kurios:

  • sudarytų vienodas sąlygas gauti kreditą visiems asmenims, kurie yra pajėgūs kreditą gražinti;
  • efektyviai apsaugotų nuo nesąžiningo ir nepagrįsto kreditavimo nutraukimo;
  • uždraustų kredito įstaigoms naudotis paskolos gavėjo silpnumu, nepritekliumi ar naivumu.

Neleistų kredito įstaigoms piktnaudžiauti savo pozicija, kai be pačių pasiskolinusių kaltės jų padėtis pablogėja. Esant tokioms aplinkybėms kredito davėjams būtų draudžiama reikalauti didesnių įmokų iš laikinų finansinių sunkumų patiriančių skolininkų, ar kitaip toliau bloginti jų padėtį.

Dar kartą dėkojame Lietuvos Bankui už inicijuotą diskusiją apie atsakingo skolinimo principų įgyvendinimą Lietuvoje ir džiaugiamės turėdami galimybę prisidėti prie jos. Tikimės, jog vykdoma finansų sektoriaus priežiūros įstaigų reforma suteiks daugiau svertų ir galimybių Lietuvos Bankui įtakoti socialiai atsakingo kreditavimo praktikos formavimą ir gerinti skolinimo bei skolinimosi kultūrą Lietuvoje.

Pagarbiai, Lietuvos bankų klientų asociacija direktorius

Rūtenis Paukštė