Mūsų veikla

Pasiūlymas dėl teisės aktų pakeitimo (papildymo) siekiant užtikrinti kreditavimo įstaigų ir jų klientų lygiavertį bendravimą

2010 m. spalio 12 d.

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys 

Šio teisės aktų pakeitimo (papildymo) projekto rengimą paskatino esama situacija kreditavimo įstaigų ir jų klientų santykiuose, kai kreditavimo įstaigos neatsako į klientų paklausimus dėl sutarčių vykdymo arba atsako į paklausimus po nepagrįstai ilgo laiko. Delsimas spręsti kreditavimo sutarčių vykdymo klausimus dažnai priveda prie tokios situacijos, kai kredito gavėjui negalint vykdyti kredito sutarties sąlygų, kredito davėjas atkreipia dėmesį į kredito gavėjo paklausimą tik tuomet, kai kredito gavėjas atsiduria skolininkų sąrašuose ir kredito sutartis yra nutraukiama. Tai dažniausiai priveda prie verslo bankroto.

Savalaikis dialogas tarp kreditavimo sutarties šalių daugelyje atvejų padėtų išsaugoti  kreditavimo sutartį ir apsaugotų nuo neigiamų verslo bankroto pasekmių.

Be to, Pasaulio banko atskaitos Lietuvai  rekomendacijose taip pat rekomenduojama imtis priemonių dėl bankų klientų kreipimųsi į bankus ir bankų atsakymų registravimo sistemos sukūrimo.

2. Įstatymo projekto tikslai ir esmė

            Teikiamo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) tikslas – teisiškai sureguliuoti kreditavimo įstaigų pareigą  raštu atsakyti į kredito gavėjų prašymus per tam tikrą terminą, susietą su kredito gavėjo įmokos bankui periodo terminu, taip įtvirtinant įstatymu nustatytą ir tuo pačiu nuo konkrečios situacijos priklausantį operatyvų kreditavimo sutarties šalių dialogą.

            Tais atvejais, kai paklausimas ar atsakymas į paklausimą yra ypač sudėtingi, atsakymo terminą siūloma leisti pratęsti informuojant apie galutinį atsakymo pateikimo terminą, neviršijantį 45 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Mokėjimų įstatyme numatytas 30 kalendorinių dienų nuo paklausimo gavimo terminas, siūlytinas 45 kalendorinių terminas sudėtingiems atvejams išnagrinėti ir atsakymui parengti, turėtų būti pakankamas.

            Tais atvejais, kai nėra galimybių atsakymo į paklausimą terminą susieti su periodinėmis kredito gavėjo įmokomis, siūloma analogijos su Mokėjimų įstatymo 48 str. būdu nustatyti 30 kalendorinių dienų atsakymo terminą.

3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

Šiuo metu konkrečių nuostatų dėl kreditavimo įstaigų pareigos nagrinėti kredito gavėjų prašymus nacionalinėje teisėje nėra. Mokėjimų įstatymo 48 straipsnis nustato pareigą nagrinėti tik prašymus ar skundus dėl veiksmų, kuriais mokėjimo paslaugų teikėjas galėjo pažeisti šio įstatymo reikalavimus ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojo teisėtus interesus. Tačiau nėra nustatytos pareigos nagrinėti prašymus dėl kitokių, su Mokėjimų įstatymo pažeidimais nesusijusių prašymų. 

4. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą

Priėmus Įstatymo projektą nereikės priimti jokių jį įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų.

5. Ar įstatymo projektas atitinka teisės principus, Lietuvos Respublikos teisės aktus?

Įstatymo projektas neprieštarauja nei teisės principams, nei įstatymams, nei ES dokumentams. Teikiamas projektas padės įgyvendinti rekomendacijas, kurias įvardijo Pasaulio bankas ataskaitoje Lietuvai. 

6. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą Kiek biudžeto lėšų leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas

            Įstatymo projekto priėmimas reglamentuotų dialogą tarp kreditavimo sutarties šalių Lietuvoje. Tai apsaugotų kredito gavėjų interesus nuo pasitaikančio kredito įstaigų ignoravimo, sumažintų kreditavimo sutarčių pažeidimų atvejų, įmonių bankrotų bei valstybės biudžeto lėšų praradimų, padidintų investicinį mūsų šalies patrauklumą (sykiu ir ekonomikos augimą bei mokesčių surinkimą, t.y. didesnes nacionalinio biudžeto pajamas). Be to, būtų sutaupytos teismų išlaidos, nes didelė dalis ginčų galėtų būti išspręsti dar nepasiekę teismo.

Siūlomas Įstatymo projektas:

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BANKŲ

ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS  

2010 m. 

Vilnius

Papildyti  Lietuvos Respublikos Bankų įstatymo 56 straipsnį 4 ir 5 dalimi

“4. Klientų prašymus (skundus) dėl su banku sudarytų kreditavimo sutarčių vykdymo ar banko veiksmų, kuriais bankas galėjo pažeisti sutarties su klientu ar teisės aktų reikalavimus, nagrinėja bankas. Bankas privalo išnagrinėti rašytinius kliento prašymus (skundus) ir raštu jam motyvuotai atsakyti per ne ilgesnį laiką, nei vienos periodinės kredito ir/ar palūkanų grąžinimo įmokos, nustatytos kliento kreditavimo sutartyje, terminas, skaičiuojant nuo kliento paklausimo gavimo dienos. Esant sudėtingam atvejui, bankas privalo raštu informuoti klientą apie ilgesnį atsakymo terminą, tačiau šis terminas negali viršyti keturiasdešimt penkių kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos. Jei kliento prašymas (skundas) nesusijęs su kliento kreditavimo sutartimi, Bankas privalo motyvuotai atsakyti klientui ne vėliau kaip per trisdešimt kalendorinių dienų nuo prašymo (skundo) gavimo dienos.