Mūsų veikla

V. Kalmatavičius Lietuvoje dirbančių bankų NT sutarčių tyrimo išvados

Pasiūlymai, kurie gauti išanalizavus Lietuvoje veikiančių komercinių bankų tipines NT kredito sutartis

Būsto kredito sutarčių bendrosios dalys turi būti skelbiamos viešai. Tai paskatintų bankų konkurenciją bendrųjų sutarčių sąlygų atžvilgiu bei leistų vartotojams pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkančią sutartį.
Kredito sutartyse turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos yra parenkami rodikliai, reikalingi apskaičiuoti kintamai palūkanų normai, jei tam tikrą laiko tarpą nėra skelbiami duomenys, kurie yra naudojami kintamos palūkanų normos apskaičiavimui.
Kredito sutartyse turi būti nustatomi aiškūs bei pagrįsti kriterijai, leidžiantys sutarties vykdymo metu bankams keisti kredito gavėjams taikomų mokesčių dydį. Sutartyse privalo būti nustatyta, kad sumažėjus banko išlaidoms, kurias kompensuoja kredito gavėjo mokamas mokestis (-čiai), jo dydis turi būti mažinamas.
Vartotojams, nesutinkantiems su banko vienašališkai pakeistomis sutarties sąlygomis, privalo būti suteikiamas objektyvus terminas įgyvendinti jų teisę grąžinti visą kreditą bei sumokėti kitus pagal sutartį priklausančius mokėjimus.
Bankų, kurių sutartyse yra numatyta galimybė didinti maržą vartotojams, privalo būti nustatytas reguliavimas, pagal kurį kompensavus banko patirtus nuostolius ar pagerėjus vartotojo rizikos vertinimui, marža būtų atstatoma į pradinę padėtį.
Vartotojams susidūrus su finansiniais sunkumais, kurie atsirado ne dėl jų kaltės, turi būti suteikiama teisė kreiptis į banką dėl sąlygų modifikavimo. Taip pat sutartyse bankams turi būti nustatyta pareiga pateikti skolos pertvarkymo variantus, kurie labiausiai atitiktų vartotojo asmeninę situaciją, interesus, finansinę situaciją. Ši vartotojo teisė turi būti nevienkartinio pobūdžio. Sutartyse turi būti aiškiai nustatyta, kad bankai turi teisę tik į nuostolių, patirtų dėl paskolos sąlygų modifikavimo, kompensaciją.
Bankų, taikančių fiksuotas palūkanų normas, sutartyse turi būti pateikiami objektyvūs kriterijai, kurių pagrindu gali būti keičiamas jų dydis, taip pat turi būti nurodyti aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis yra nustatomas fiksuotų palūkanų normos dydis naujam periodui.
Būsto kredito sutartyse turi būti nustatyta, kad bankai turi teisę nutraukti paskolos sutartį tik dėl esminio sutarties pažeidimo, kuris atitinka Civiliniame kodekse pateiktus kriterijus (pvz., neturi būti galima nutraukti kredito sutarties už pakartotinį, neesminį sutarties pažeidimą).
Sutartyse nustatyti įsipareigojimų nevykdymo terminai, suteikiantys teisę bankui vienašališkai nutraukti sutartį, turi būti suderinti su Lietuvos banko rekomendacijomis. Atsižvelgiant į užsienyje veikiančių bankų kredito sutartyse nustatytą reguliavimą, pagal kurį sutarties nutraukimas siejamas ne tik su įsipareigojimų neįvykdymo terminu, bet ir su laiku neįvykdytos prievolės dydžiu bei siekiant labiau apsaugoti vartotojo teises ir interesus, sutartyse galėtų būti nustatoma, kad ne bet koks vėlavimas sumokėti įmokas bankui yra pagrindas nutraukti kredito sutartį, bet tik toks vėlavimas, kai vėluojama sumokėti suma sudaro tam tikrą išduoto kredito sumos procentą.
Sutartyse nustatomas apribojimas neprisiimti papildomų įsipareigojimų viršijančių tam tikrą pinigų sumą, turi būti nustatomas tik procentine kredito gavėjo gaunamų pajamų išraiška.
Atsižvelgiant į užsienyje veikiančių bankų taikomas būsto kredito sutarčių sąlygas, Lietuvoje taikomose sutartyse turi būti nustatyta, kad bankai turi teisę reikalauti pateikti papildomas prievolės užtikrinimo priemones tik tada, jei užtikrinimo priemonės vertė sumažėjo dėl paskolos gavėjo ar įkaito savininko kaltės. Sutartyse turi būti panaikintos tos sąlygos, kurios suteikia bankui teisę reikalauti pateikti papildomas užtikrinimo priemones esant tam tikriems sutarties pažeidimams, kurie tiesiogiai nesusiję su kredito grąžinimu.
Sutartyse turi būti panaikinta vartotojų teises ir ekonominius interesus pažeidžianti pareiga pateikti bankui įkeisto turto rinkos vertės ataskaitą, parengtą bankui priimtinų turto vertintojų. Sutartyse galėtų būti nustatomi objektyvūs bei skaidrūs kriterijai, kurios turėtų atitikti turto vertintojas. Taip būtų užkertamas kelias nekompetentingų ar tokios veiklos vykdymui teisės neturinčių asmenų parengtų ataskaitų pateikimui. Toks sutartyje nustatytas reguliavimas leistų vartotojams pasirinkti jiems finansiškai naudingiausią turto vertintoją ar turto vertinimo įmonę.
Sutartyse turi būti nustatyta, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kuris turi pakankamai turto prievolei už kurią jis laiduoja įvykdyti. Toks reikalavimas nepaneigtų banko teisės reikalauti, kad konkretus asmuo laiduotų už vartotojo prisiimtą prievolę, tačiau tas laiduotojas galėtų laiduoti tik už tokią prievolės dalį, kurią realiai jis galėtų įvykdyti. Taip pat bankų sutartyse turėtų būti nustatytas draudimas laiduoti savo vieninteliu būstu, kuriame laiduotojas gyvena, nepaisant to, kokia to būsto vertė. Bankų sutartyse, sudaromose su vartotojais, turėtų būti nustatyta, kad laiduotojų atsakomybė yra subsidiari, tai reiškia, kad laiduotojas turi būti atsakingas tik tiek, kiek skolos negalima išieškoti iš pagrindinio skolininko.
Sutartyse turėtų būti nustatyta, kad jei yra grąžinta atitinkama kredito dalis, bankai turėtų pareigą atsisakyti perteklinių prievolės užtikrinimo priemonių.
Sutartyse turi būti panaikinta vartotojų teises ir ekonominius interesus pažeidžianti kredito gavėjų pareiga drausti bankui įkeičiamą turtą bankui priimtinoje draudimo bendrovėje. Sutartyse turėtų būti nustatytos sąlygos, kurias turėtų atitikti bankui įkeisto turto draudimas. Toks reguliavimas leistų vartotojams pasirinkti jų ekonominius interesus labiausiai atitinkančią draudimo bendrovę.
Sutartyse turi būti panaikintos sąlygos, įpareigojančius kredito gavėją drausti bankui įkeistą turtą net ir po galutinio kredito sutarties įvykdymo termino. Sutartyse galėtų būti nustatyta, kad bankui įkeičiamas turtas turi būti draudžiamas iki visiško prievolių pagal būsto kredito sutartį įvykdymo.
Būsto kredito sutartyse turi būti panaikintos sąlygos, kurios įpareigoja vartotoją sumokėti draudimo įmoką arba pratęsti draudimo sutarties galiojimą anksčiau nei nustatyta draudimo sutartyje.
Sutartyse turi būti panaikintos sąlygos, pagal kurias kredito refinansavimo lėšų šaltinis lemia tai, ar už priešlaikinį kredito grąžinimą vartotojui tenka pareiga mokėti banko nustatytą priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį. Pažymėtina, kad kredito refinansavimo atvejais, bankai gali nustatyti tik kompensacinio pobūdžio mokesčius, t. y. bankai dėl tokio vartotojo veiksmo negali pelnytis jo sąskaita. Atsižvelgiant į užsienyje taikomose sutartyse nustatytą reguliavimą, esant pagrįstiems atvejams, kai bankas turi teisę reikalauti, kad kredito gavėjas sumokėtų priešlaikinio kredito grąžinimo mokestį (pvz., jei už kreditą buvo skaičiuojamos fiksuotos palūkanos), sutartyse turėtų būti nustatytos viršutinės tokio mokesčio ribos, arba būtų galima nustatyti tokio mokesčio apskaičiavimo tvarką, tam, kad vartotojas galėtų prognozuoti jam teksiančius priešlaikinio grąžinimo kredito grąžinimo kaštus.
Sutartyse turi būti panaikintos sąlygos, kurios numato baudinių netesybų taikymą vartotojams.
Sutartyse turėtų būti numatytos sankcijos bankams, kurios būtų jiems taikomos už sutartinių prievolių nevykdymą.
Sutartyse turi būti panaikintos Civiliniam kodeksui prieštaraujančios nuostatos, kurios įpareigoja vartotoją mokėjimams reikalingas lėšas sukaupti iš anksto, jei mokėjimo diena yra ne darbo diena.
Kredito sutartyse neturi būti nustatoma kitokia įmokų paskirstymo eilė, nei Civilinio kodekso 6.54 straipsnyje (išskyrus tuos atvejus, kai šalys atskirai susitaria dėl vartotojui palankesnės paskirstymo tvarkos).
Sutartyse turi būti panaikintas reguliavimas, kuris prieštarauja Civilinio kodekso 6.55 straipsnyje nustatytai įmokų paskirstymo tvarkai. Sutartyse negalima nustatyti sąlygų, draudžiančių kredito gavėjui pareikšti, kurią skolą jis grąžina.
Sutartyse turi būti panaikintos nuostatos, kurios perkelia vartotojams absoliučią riziką susijusią su teisės aktų pakeitimais, kuriais būtų nustatyti bet kokie papildomi su sutarties šalių kreditiniais santykiais susiję mokesčiai.
Sutartyse turi būti panaikintos Mokėjimų įstatymui prieštaraujančios sąlygos, kurios suteikia bankui teisę nurašyti lėšas iš kituose bankuose esančių vartotojo sąskaitų (tokia teise bankas galėtų pasinaudoti tik tada, jei vartotojas duotų atskirą sutikimą).