Danske klientams

Kreipimąsis į Danske 2014.12.17

Žemiau yra LBKA parentas kreipimąsis į Danske Bank dėl klientams aktualių klausimų.

I. Dėl palūkanų skaičiavimo.

Apibendrinę ir įvertinę banko atstovų paaiškinimus dėl taikyto/taikomo palūkanų skaičiavimo ir paskolos grąžinimo metodo, mes liekame prie pirminės mūsų jau išsakytos pozicijos, kad banko taikomas skaičiavimo metodas negali būti vadinamas/laikomas anuiteto metodu, kuris numatytas kreditavimo sutartyse. Taikydamas tokį skaičiavimą savo nuožiūra, bankas sukūrė konkretų rezultatą – padidino klientų neišmokėtą paskolos dalį klientams apie tai nežinant. Tai nulėmė, kad klientai sumokėjo daugiau palūkanų, kas automatiškai reiškia paskolos kainos klientui didėjimą/pabrangimą. Šis pabrangimas, mūsų vertinimu, yra kliento nuostolis, kuris, laikui bėgant didės.

Šiame etape nenorėtume detalizuoti taikomo skaičiavimo ir jo rezultatų ypatumų, tačiau, kilus neaiškumams, susitikimo metu galėsime pagrįsti savo poziciją.

Apibendrinant keliame klausimą, kokios gali būti šios problemos sprendimo opcijos, priimtinos abiems šalims.

Mūsų matymas yra toks:

  • Klientams reikėtų pateikti aiškią informaciją apie susidariusią padėtį nurodant, koks rezultatas galėtų būti ateityje, jeigu didės palūkanos ir grąžinama kredito dalis, taip pat informuoti apie galimybę nemokamai pasikeisti paskolos grąžinimo būdą;
  • Klientų, kurie įsitikinę, kad jiems padaryti nuostoliai, atžvilgiu reikia surasti būdą atlyginti patirtą žalą ir užkirsti kelią galimiems nuostoliams ateityje. Kompensavimo būdas yra susitarimo dalykas. Mūsų manymu, šiame etape itin svarbi banko pozicija. Vienas iš galimų siūlytinų būdų yra kliento sumokėtų palūkanų įvertinimas ir maržos sumažinimas. Galime pasiūlyti ir kitus variantus.
  • Atsižvelgiant į tai, kad banko taikytos mažesnės paskolos gražinimo įmokos pablogino užstatyto turto/ paskolos santykį, būtina užtikrinti, kad bankas nesiims jokių veiksmų, kurie galėtų sukelti bet kokius neigiamus padarinius klientams, kylančius iš šios situacijos.  

II. Dėl turto vertinimo.

Mes laikomės pozicijos, kad reikalavimas įvertinti turtą vertintinas kaip banko bandymas perkelti vartotojui finansų įstaigos pareigos. Banko atsakymuose minimos įstatymų nuostatos taikytinos finansų įstaigoms, o ne banko klientams, todėl klientai neturėtų dėl to patirti nuostolių. Iš to seka, kad turto vertinimo išlaidų klausimas reikalauja lankstaus ir taikaus sprendimo. Vienas iš galimų variantų, mūsų manymu,  per ribotą laiką ( pvz. vieną mėnesį) klientams pateikus sąskaitą už atliktą vertinimą, pilnai ar iš dalies kompensuoti klientų patirtas išlaidas.