Mūsų veikla

Kaip kreditavimas atrodys nuo kitų metų?

Ruošiamos svarbios permainos nekilnojamo turto kreditavimo srityje ir mūsų asociacija dalyvauja šiame procese. Lietuvoje nuo kitų metų turės įsigalioti nauja ES direktyva. Mūsų prašymu advokatų PB "Jurex" atliko didelį darbą įsigilindami į būsimą tvarką ir paruošė bankų klientams - vartotojams naudingus pasiūlymus, kuriuos pateikėme Lietuvos Bankui. Žemiau rasite asociacijos nuomonę į užduotus LB klausimus. 

LIETUVOS BANKŲ KLIENTŲ ASOCIACIJOS NUOMONĖ DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2014/17/ES PERKĖLIMO IR ĮGYVENDINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINĖJE TEISĖJE

2015 m. vasario 4 d., Vilnius

Parengta bendradarbiaujant su Advokatų profesine bendrija Judickienė ir partneriai JUREX

KLAUSIMYNAS DĖL DIREKTYVOS 2014/17/ES (TOLIAU – DIREKTYVA) PERKĖLIMO

Atkreiptinas dėmesys, kad Direktyva taikoma kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba užtikrintoms su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise, ir kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo statinio nuosavybę.

Šiame klausimyne pateikiami klausimai apie esamą praktiką dėl kreditų, teikiamų vartotojams (fiziniams asmenims), susijusių su nekilnojamuoju turtu.

Priklausomai nuo klausimo formuluotės, gali būti žymimi keli atsakymų variantai.

Dalykas, taikymo sritis, terminų apibrėžtys ir kompetentingos valdžios institucijos

(Direktyvos I skyrius)

Vadovaujantis Direktyvos 1 straipsniu, Direktyva nustatomi bendri principai, skirti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų tam tikriems aspektams, susijusiems su vartojimo kredito sutartimis, užtikrintomis hipoteka ar kitomis priemonėmis, susijusiomis su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu Direktyvos preambulės 13 p. ir 2 str. 1 d. leidžia valstybėms narėms priimti griežtesnes nuostatas, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus.

1. Ar, Jūsų nuomone, tikslinga išplėsti direktyvos taikymo sritį visoms vartojimo kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), t. y. ne tik kredito sutartims, užtikrintoms gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka)?

☐a) taip. Nurodyti priežastis. Įvertinus vis dar itin dažnus vartotojų teisių pažeidimo atvejus, kai kredito įstaigos nustato nesąžiningas ir vartotojų interesus pažeidžiančias standartinių sutarčių nuostatas, kurių pakeisti galimybės vartotojas neturi, taip pat nepakankamai informatyvų ir dažnais atvejais netgi klaidinantį konsultavimo procesą vartotojams rengiantis sudaryti kredito sutartis, manytina, kad Direktyvos taikymo sritį yra tikslinga išplėsti visoms vartojimo kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka). Manytina, kad šiuo metu esamas vartotojų finansinis išprusimas ir žinios dažnai yra nepakankamos vertinant su suteikiamu kreditu susijusias rizikas, todėl Direktyvoje įtvirtintos vartotojų informavimo ir konsultavimo kokybę bei išsamumą reglamentuojančios nuostatos turėtų būti taikomos visoms vartojimo kredito sutartims, užtikrinamoms nekilnojamojo turto įkeitimu. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais Lietuvos rinkoje atsirado nemažai ūkio subjektų, siūlančių suteikti trumpalaikes paskolas įkeičiant turimą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad tokie ūkio subjektai savo veikloje taiko neabejotinai mažesnius informavimo ir konsultavimo kriterijus, nei pavyzdžiui, bankai, o Direktyvos vienas iš pagrindinių tikslų – suformuoti vieningą atsakingo skolinimo politiką ir praktiką, dėmesys turėtų būti skirtas ir tokių ūkio subjektų vykdomai veiklai, užtikrinant jos atitiktį Direktyvos ir kitų teisės aktų nuostatoms. Direktyvos taikymo sritis turėtų apimti visus vartojimo kreditus, užtikrinamus nekilnojamojo turto įkeitimu ir dėl nekilnojamojo turto įkeitimo sandorio ir jo pasekmių svarbos vartotojui, kurios savaime suprantama yra gerokai didesnės, nei, pavyzdžiui, verslo subjektui. Taip pat pastebėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet vartotojai už kredito lėšas perka negyvenamosios paskirties patalpas (numatant jas pertvarkyti į gyvenamosios paskirties ar pan.), todėl taikymo srities susiaurinimas šiuo atveju neatitiktų ir kreditavimo praktikos poreikių.

☐b) ne. Nurodyti priežastis____________________________________;
☐c) tikslinga išplėsti Direktyvos taikymo sritį ir kitokioms vartotojų sudaromoms sutartims,

nurodyti____________________________________;
☐ d) kita (nurodyti)____________________________________;

2. Valstybė narė gali nuspręsti netaikyti Direktyvos 11 ir 14 straipsnių ir II priedo vartojimo kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba užtikrintoms su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise, kurių paskirtis nėra įgyti arba išlaikyti teisę į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, su sąlyga, kad tos valstybės narės tokioms kredito sutartims taiko Direktyvos 2008/48/EB 4 straipsnį, 5 straipsnį ir II bei III priedus (Direktyvos 3 str. 3 d.)?

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Atkreiptinas dėmesys, jog Direktyvoje taikoma pateikiamos informacijos apimtis (taigi ir vartotojų apsauga) yra platesnės apimties, nei Direktyvoje 2008/48/EB nustatyta apsauga (pvz. reikalavimas nurodyti kreditoriaus tapatybę, adresą, tikslus, kuriems gali būti naudojamas kreditas, užsienio valiuta teikiamų kreditų paskolų rizikos išaiškinimas, su išankstiniu kredito grąžinimo tiesiogiai susijusių sąlygų aprašymas ir kita informacija). Siekiant geriausios vartotojų interesų apsaugos, nėra pagrindo taikyti Direktyvos 2008/48/EB nuostatas, nes jų apsauga mažesnė, jos palankesnės kreditoriui, tačiau ne skolininkui. Be to, ir pačiam kreditoriui, siekiant išvengti ateityje ginčų dėl netinkamo informacijos skolininkui pateikimo, parankiau būtų teikti būtent Direktyvoje nurodytą informaciją, įskaitant ISIL priedą.

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

3. Valstybė gali nuspręsti netaikyti Direktyvos kredito sutartims dėl turto, kai kredito sutartyje nustatyta, kad šio nekilnojamojo turto vartotojas arba vartotojo šeimos narys negali bet kuriuo metu naudoti kaip namo, buto arba kitos gyvenamosios vietos ir kad jis turi būti naudojamas kaip namas, butas arba kita gyvenamoji vieta pagal nuomos sutartį (Direktyvos 3 str. 3 d.)?

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Atsižvelgiant į Direktyvos preambulėje suformuluotus tikslus ir šiuos tikslus paskatinusius motyvus, manytina, jog į Direktyvos taikymo sritį neturėtų patekti atvejai (galėtų nepatekti atvejai), kuomet gyvenamosios paskirties patalpos įgyjamos su tikslu jas nuomoti, o ne gyventi vartotojui. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog net ir toks turto pirkimas, t.y. investavimas į nekilnojamąjį turtą siekiant grąžos, nesudaro pagrindo teigti, jog pirkėjas (vartotojas) tinkamai suvokia prisiimamą riziką. Gali susiklostyti atvejai, kai vartotojas pirmąją savo kreditavimo sutartį sudaro būtent įsigydamas būstą nuomai, o ne savo ar šeimos nario gyvenimui, tačiau akivaizdu, kad tokioje situacijoje toks vartotojas nebus labiau informuotas nei toks, kuris sudaro kreditavimo sutartį savo paties gyvenamojo būsto įsigijimui. Taip pat galimos situacijos, kuomet įsigytas nekilnojamasis turtas nuomai vėliau lieka vienintelė vartotojo gyvenamoji vieta ar pan., o tokiu atveju vartotojo interesų gynimas (netaikant Direktyvos numatomos apsaugos) būtų sumažėjęs, taip neproporcingai ir nepagrįstai pabloginant vartotojo padėtį. Dėl nurodytų priežasčių, mūsų nuomone, Direktyvos taikymas neturėtų būti siaurinamas.

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

4. Valstybė gali nuspręsti netaikyti šios direktyvos kredito sutartims dėl kreditų, kurie pagal įstatymų nuostatą, kuria siekiama bendro intereso, suteikiami tam tikros visuomenės dalies atstovams be palūkanų arba taikant mažesnę nei rinkoje vyraujančią skolinimosi normą, arba kitomis sąlygomis, kurios vartotojui yra palankesnės nei rinkoje vyraujančios sąlygos ir kurios suteikiamos taikant ne didesnę nei rinkoje vyraujančią skolinimosi normą (Direktyvos 3 str. 3 d.)?

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis ir asmenų, kurių atžvilgiu galėtų būti taikoma tokia išimtis, grupes arba paskolų rūšis____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Direktyva reglamentuoja kreditų su nekilnojamojo turto įkeitimu suteikimą vartotojams. Manytina, kad tai, ar subjektas, kuriam toks kreditas suteikiamas, yra vartotojas Europos Sąjungos teisinio reguliavimo prasme, ar ne ir turi nulemti šios Direktyvos taikymą. Nėra pagrindo atsisakyti taikyti vartotojams Direktyvos suteikiamų papildomų teisių ir ypač kredito įstaigoms keliamų informavimo bei konsultavimo proceso pareigų vien dėl to, jog kreditai suteikiami geresnėmis nei rinkos sąlygomis. Manytina, kad siekiant ateityje išvengti neatsakingo skolinimo padarinių ne tik vartotojams, bet ir pačioms kredito įstaigoms, Direktyvoje numatytas informavimas ir konsultavimas turi būti taikomas kuo platesniam subjektų ratui.

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

5. Valstybė gali nuspręsti netaikyti šios Direktyvos trumpalaikėms paskoloms (angl. bridging loans) (Direktyvos 3 str. 3 d.)?

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Lietuvoje nesant suformuotos trumpalaikių paskolų, kaip jos apibrėžtos Direktyvos 4 str. 23 d., suteikimo ir naudojimo praktikos, sunku prognozuoti praktinį tokių paskolų veikimą. Kita vertus, tuo atveju, jei trumpalaike paskola siekiama sukurti galimybę netolimoje ateityje sudaryti paskolą užtikrintą hipoteka, akivaizdu, jog bet kuriuo atveju, jau prieš sudarant trumpalaikės paskolos sutartį, vartotojas yra suinteresuotas suvokti vėliau sudarytinos paskolos sąlygas, rizikas ir kitas tokiam sandoriui reikšmingas aplinkybes, todėl Direktyvoje nustatytų papildomų informavimo apsaugų ir kitų vartotojų apsaugos priemonių taikymas net ir sudarant trumpalaikės paskolos sutartį yra skatintinas.

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

6. Valstybė gali nuspręsti netaikyti šios Direktyvos kredito sutartims, kai kreditorius yra organizacija, kuriai taikoma Direktyvos 2008/48/EB (CCD) 2 straipsnio 5 dalis (Direktyvos 3 str. 3 d.)?

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Siūlytina šios opcijos nesirinkti, nes Direktyvos 2008/48/EB 2 straipsnio 5 dalyje įvardytos organizacijos yra skirtos tenkinti tam tikrų jautrių socialinių grupių poreikius. Kadangi direktyvos 2008/48/EB 2 straipsnio 5 dalyje nurodomų organizacijų nariai yra tie patys vartotojai, tik tarpusavyje susiję darbo ar kitais panašiais santykiais, taip pat giminystės ryšiais, jiems turi būti užtikrintas Direktyvoje nustatytų garantijų taikymas.

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

Kreditoriams, kredito tarpininkams ir paskirtiesiems atstovams taikytinos sąlygos

(Direktyvos III skyrius)

Direktyvos 7 straipsnis nustato reikalavimus dėl verslo etikos pareigų vykdymo teikiant kreditus vartotojams.

7. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai kreditoriai arba kredito tarpininkai teikia konsultacines paslaugas, atlyginimų šioje veikloje dalyvaujantiems darbuotojams struktūra neturėtų įtakos jų gebėjimui veikti taip, kad vartotojo interesai būtų tenkinami geriausiu būdu, ir visų pirma nepriklausytų nuo pardavimo planų. Kad pasiektų šį tikslą, valstybės narės gali papildomai uždrausti kreditoriams mokėti komisinius kredito tarpininkams (Direktyvos 7 str. 4 d.)?

☐ a) pasirinkti šią opciją (uždrausti papildomai mokėti komisinius kredito tarpininkams). Nurodyti priežastis. Kredito, užtikrinto hipoteka, suteikimas yra kredito įstaigos teikiama paslauga, kurią suteikdama pastaroji siekia gauti pelną. Manytina, kad situacijos, kai kredito įstaiga papildomais komisiniais skatina kredito tarpininką, tiek kredito įstaigos ar kredito tarpininko darbuotojus didinti tokių paslaugų pardavimus savaime suprantama lemtų kredito įstaigų tarpininkų ir kredito įstaigų bei tarpininkų darbuotojų asmeninį finansinį suinteresuotumą tokių paslaugų (kredito suteikimo su hipoteka) parduoti kuo daugiau. Manytina, kad tokia situacija galėtų būti žalinga vartotojų atžvilgiu. Tai galimai sudarytų sąlygas kredito įstaigų ar jų tarpininkų darbuotojams, pristatantiems konkretų siūlomą produktą, pateikti informaciją tinkamai neakcentuojant su produktu susijusios rizikos, akcentuojant tik produkto privalumus ir juos galimai pervertinant, t.y. kredito įstaigos darbuotojas, tikėtina, nebūtų suinteresuotas produktą pristatyti objektyviai. Neleistina situacija susiklostytų ir tais atvejais, kuomet skirtingi kreditoriai siūlytų kredito tarpininkams skirtingo dydžio komisinius mokesčius: tuomet kredito tarpininkas būtų akivaizdžiai finansiškai suinteresuotas vartotojui siūlyti ne geriausias sąlygas siūlančio kreditoriaus paslaugas, o būtent didžiausią komisinį mokestį siūlančio kreditoriaus paslaugas.

Manytina, kad dėl siūlomos pozicijos kredito įstaigos gali pateikti tokius kontrargumentus: 1) nustatytu ribojimu būtu kišamasi į privačius kredito įstaigų ir kredito tarpininkų ir pastarųjų darbuotojų santykius; 2) Direktyvoje nustatytos papildomos informavimo ir konsultavimo proceso procedūros ir joms keliama kokybiniai reikalavimai pakankamai užtikrins vartotojų objektyvų informuotumą, todėl kredito įstaigų tarpininkų ir jų darbuotojų aktyvesni veiksmai parduodant produktus lemiamos įtakos neturės. Su tokiais galimais kontrargumentais nesutiktina, kadangi įvertinus visų valstybių narių turėtas ir tebeturimas (ypač Lietuvoje) neigiamas neatsakingo vartotojų kreditavimo pasekmes, taip pat Direktyvos tikslus, nagrinėjama sritis turėtų būti itin griežtai reguliuojama taip užtikrinant maksimalų rizikos suvaldymą. Bet koks papildomas spaudimas/motyvacija vartotojui prisiimti skolinius įsipareigojimus būtų nesuderinama su galimybe vartotojui priimti nešališką ir objektyvų sprendimą. Be kita ko, nors Direktyva gerokai padidina reikalavimus vartotojų informavimo ir konsultavimo procesui, kredito suteikimo procesas vis tiek itin glaudžiai susijęs su žmogiškuoju faktoriumi, t.y. suinteresuoto vartotojo ir kredito įstaigos ar kredito tarpininko darbuotojo bendravimu. Kredito įstaigos darbuotojui ar tarpininko darbuotojus turint suinteresuotumą daugiau nei tai objektyviai būtina skatinti vartotoją, net ir objektyviai raštu iš anksto pateikiama informacija gali būti nepakankama.

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis____________________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

8. Valstybės narės gali uždrausti vartotojo mokėjimus kreditoriui ar kredito tarpininkui prieš sudarant kredito sutartį arba nustatyti tokių mokėjimų apribojimus (Direktyvos 7 str. 5 d.)?

☐ a) uždrausti vartotojo mokėjimus kreditoriui ar kredito tarpininkui prieš sudarant kredito sutartį.

Nurodyti priežastis____________________________________;

☐ b) nustatyti tokių mokėjimų kreditoriui ar kredito tarpininkui apribojimus. Nurodyti priežastis ir pateikti pasiūlymus____________________________________;

☐ c) nesirinkti nei a nei b varianto. Nurodyti priežastis___________________________________;

☐ d) kita (nurodyti): Siūlytina visiškai uždrausti mokėjimus kreditoriui ar susietajam kredito tarpininkui prieš sudarant kredito sutartį. Tokie mokėjimai galėtų sukelti vartotojo prisirišimą prie konkretaus kreditoriaus ar susietojo kredito tarpininko, kuriam vartotojas jau būtų sumokėjęs tam tikras sumas už kreditavimo informacijos pateikimą. Pavyzdžiui, nustačius preliminaraus kredito pasiūlymo pateikimo mokestį, ir esant poreikiui tokį mokestį mokėti kiekvienam kreditoriui, kurio kreditavimo siūlomas sąlygas siekia išsiaiškinti vartotojas, pastarasis siekdamas nedidinti kreditoriaus pasirinkimo kaštų, būtų objektyviai suvaržytas pasirikimo galimybės iš tų kreditorių, į kuriuos pirmiausia kreipėsi. Tokia situacija galėtų būti žalinga vartotojui, nes jis priimtų neobjektyvų ir galbūt ne labiausiai jo interesus atitinkantį sprendimą. Be kita ko, šiuo metu Lietuvoje daugelis komercinių bankų tokio mokesčio netaiko, ir vartotojui informaciją apie kreditavimo galimybes suteikia nemokamai, todėl manytina, kad kredito įstaigų interesų tokia imperatyvi nuostata ir taip nepažeistų.

Kita vertus, siūlytina palikti vartotojo išankstinio mokėjimo galimybę nesusietajam kredito tarpininkui su sąlyga kad toks kredito tarpininkas dirba su visais rinkoje veikiančiais kreditoriais. Toks kredito tarpininkas būtų suinteresuotas geriausiai atstovauti vartotojo interesus, pasiūlyti jam geriausias sąlygas siūlantį kreditorių, o ne vieną konkretų kreditorių (kaip būtų susietojo kredito tarpininko atveju). Šiuo atveju vartotojas sumokėtų už geriausiai jo interesus atitinkančio kreditoriaus pasiūlymo suradimą.

9. Prašome aprašyti esamą praktiką, ar šiuo metu mokami kreditoriams arba kredito tarpininkams komisiniai ir/arba kiti priedai (priklausomai nuo kredito sutarčių skaičiaus sudarymo, taikomos kitokios skatinimo schemos, apimančios bet kurį kredito sutarties sudarymo etapą, ar kt.)

10. Kai kreditorius ar kredito tarpininkas teikia savo paslaugas vienos ar daugiau valstybių narių teritorijoje naudodamasis laisve teikti paslaugas – buveinės valstybė narė atsako už darbuotojams taikytinų būtiniausių žinių ir gebėjimų reikalavimų nustatymą pagal III priedą, vis dėlto priimančioji valstybė narė gali nustatyti būtiniausius žinių ir gebėjimų reikalavimus dėl tų reikalavimų, kurie nurodyti III priedo 1 dalies b, c, e ir f punktuose (Direktyvos III priedo 1 dalis: b) tinkamą su vartotojams skirtomis kredito sutartimis susijusių įstatymų išmanymą, visų pirma vartotojų apsaugos srityje; c) tinkamas žinias apie nekilnojamojo turto įsigijimo procesą ir jo supratimą; e) tinkamas žinias apie žemės registrų tvarkymą ir veikimą; f) tinkamas žinias apie rinkas atitinkamoje valstybėje narėje) (Direktyvos 9 str. 3 d. (ii)?

☐ a) pasirinkti šią opciją (nustatyti būtiniausius žinių ir gebėjimų reikalavimus). Nurodyti priežastis, pateikti pasiūlymus dėl konkrečių reikalavimų. Siūlytina pasirinkti nurodytą opciją, nes nurodytos žinios (ypač b, c punktai) yra esminė informacija, kurią vartotojas tikisi gauti iš kreditoriaus ar kredito tarpininko. Be to, šios žinios neatsiejamai susijusios su kreditoriaus ar kredito tarpininko vykdoma veikla, todėl minėtų ypatumų išmanymas yra tiesiogiai susijęs su Direktyvoje reglamentuojamais aukštais konsultavimo standartais. Pažymėtina, kad tinkamas teisės aktų, reglamentuojančių vartotojams skirtas kredito sutartis, išmanymas galėtų sumažinti šiuo metu esamų vartotojų teisių pažeidimų skaičių taip pat vartotojų teises pažeidžiančių kreditavimo sutarčių sąlygų.

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis____________________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

11. Prašome nurodyti, kokie šiuo metu žinių ir gebėjimų reikalavimai taikomi kreditoriaus ar kredito tarpininko darbuotojams, kurių funkcijos tiesiogiai susiję su kreditų teikimu?
(Aprašyti)

Informavimas ir praktika prieš sudarant kredito sutartį

(Direktyvos IV skyrius)

Kaip ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme, Direktyva siekiama sureguliuoti tam tikrus reikalavimus, susijusius su informacija iki kredito sutarties sudarymo, taip pat ir reklama.

12. Valstybės narės gali reikalauti pateikti glaustą ir proporcingą įspėjimą dėl su kredito sutartimis susijusios būdingos rizikos (Direktyvos 11 str. 6 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis ir pateikti pasiūlymus dėl galimų įspėjimo variantų. Siūlytina šia opciją pasirinkti dėl keleto priežasčių. Kaip akcentuojama 2011 m. kovo 31 d. Komisijos pasiūlyme dėl Direktyvos (2011/0062 (COD)): paskolų dėl gyvenamosios paskirties patalpų užtikrintų hipoteka teikimas yra specifinė ir didesnės apsaugos bei vartotojų informuotumo reikalaujanti paskolos rūšis. Pasikartotina, kad pačia Direktyva daugiausia dėmesio iš esmės skiriama vartotojams teikiamiems hipotekiniams kreditams ir tam tikriems rizikos ribojimo ir priežiūros reikalavimams, todėl siekiant mažinti vartotojui ir kreditoriui galinčios kilti žalos riziką, vartotojas turėtų būti aiškiai informuojamas ne tik apie kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau ir apie tokios sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo rizikas. Galėtų būti sudarytas sąrašas pagrindinių rizikų, apie kurias kreditoriais turėtų nurodyti platinamoje reklamoje. Pavyzdžiui, kad jei paskolos įmokos bus nemokamos, vartotojas gali prarasti įsigytą turtą. Jei vartotojas pateiks netikslią informaciją apie savo kreditingumą, egzistuoja tikimybė, kad jam suteiktas kreditas neatitiks jo finansinių galimybių ir jis taip pat gali prarasti įkeistą turtą ir t.t.

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis____________________________________; ☐c) kita (nurodyti)____________________________________;

13. Prašome nurodyti, ar šiuo metu vartotojui pateikiami įspėjimai dėl su kredito sutartimis susijusios būdingos rizikos ir kokie?
(Aprašyti)____________________________________;

14. Valstybės narės leidžia vykdyti grupavimą (angl. bundling practices), bet draudžia vykdyti siejimą (angl. tying practices). Nepaisant Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad kreditoriai gali reikalauti, jog vartotojas, vartotojo šeimos narys arba artimas giminaitis:

a) atidarytų arba išlaikytų mokėjimo arba taupomąją sąskaitą, kai vienintelis tokios sąskaitos tikslas yra kaupti kapitalą siekiant grąžinti kreditą, aptarnauti kreditą arba sutelkti lėšas kreditui gauti arba suteikti papildomą garantiją kreditoriui mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo atveju;

b) įsigytų arba saugotų investicinį produktą arba privatų pensijos produktą, kai toks produktas, kuris visų pirma teikia pajamas investuotojui išėjus į pensiją, taip pat suteikia papildomą garantiją kreditoriui įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba yra skirtas kaupti kapitalą siekiant grąžinti kreditą, aptarnauti kreditą arba sutelkti lėšas kreditui gauti;

c) tam, kad gautų kreditą, sudarytų atskirą kredito sutartį kartu su bendros nuosavybės (angl. shared-equity) kredito sutartimi (Direktyvos 12 str. 2 d.).

☐ a) pasirinkti (a) opciją. Nurodyti priežastis. Iš esmės visos opcijos yra skirtos užtikrinti išimtinai kreditoriaus interesus, todėl siekiant išlaikyti vartotojų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, manytina, kad tik sąlyga a) yra atitinkanti ir kreditorių ir vartotojų interesus. Minėta opcija tam tikra apimtimi skirta ir tam, kad būtų užtikrintas vartotojo mokumas ir kreditingumas.

☐ b) pasirinkti (b) opciją. Nurodyti priežastis______________; ☐ c) pasirinkti (c) opciją. Nurodyti priežastis______________;

☐ d) nesirinkti nė vienos iš nurodytų opcijų. Nurodyti priežastis____________________________________;

☐ e) kita (nurodyti)____________________________________;

15. Prašome nurodyti, ar šiuo metu vartotojui įsigyjant kreditą kartu siūloma ir (arba) privaloma įsigyti kokius nors finansinius produktus, kokius?

(Aprašyti)____________________________________;

16. Nepaisant Direktyvos 12 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali leisti vykdyti siejimą, kai kreditorius gali savo kompetentingai valdžios institucijai įrodyti, kad susieti produktai arba produktų kategorijos, siūlomi panašiomis sąlygomis vieni kitų atžvilgiu, kurių negalima įsigyti atskirai, suteikia akivaizdžios naudos vartotojams, deramai atsižvelgiant į atitinkamų siūlomų produktų prieinamumą ir kainas rinkoje. Ši dalis taikoma tik naujiems produktams, kuriais prekiaujama po 2014 m. kovo 20 d.

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis, taip pat pateikti pavyzdžių, kokiais atvejais produktų siejimas būtų laikytinas suteikiančiu akivaizdžios naudos vartotojams ____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Kreditoriaus įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju yra labai sudėtinga. Nėra aiškių ir objektyvių gairių, pagal kurias turėtų būti įvertinama, kad siūlomos susietos paslaugos suteikia akivaizdžios naudos vartotojams, neaiškūs „akivaizdžios naudos“ sąvokos kriterijai. Taip pat neaiški tokios kompetentingos valdžios institucijos priimamų sprendimų teisėtumo kontrolė, ir kompetentingos institucijos priimtų sprendimų revizavimą galinčių inicijuoti subjektų ratas. Taip pat neaiškus kredito įstaigų, siūlančių susietus produktus ir kompetentingos institucijos patvirtinusios tokių susietų produktų naudingumą, atsakomybė ir atsakomybės tarpusavio santykis už vartotojams kilusią žalą (patirtus nuostolius) įsigijus tokius susietus produktus. Manytina, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia yra būtina atlikti išsamią teisinio reguliavimo studiją, parengti reikalingo teisinio reglamentavimo projektus ir tik tuomet svarstyti šios opcijos įgyvendinimą.

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________;

17. Valstybės narės gali leisti kreditoriams reikalauti, kad vartotojas turėtų atitinkamą su kredito sutartimi susijusį draudimo liudijimą. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad kreditorius priimtų draudimo liudijimą iš kito tiekėjo nei to, kuriam jis teikia pirmenybę, jeigu toks liudijimas suteikia lygiavertes garantijas, kokias pasiūlė kreditoriaus pasiūlytas teikėjas (Direktyvos 12 str. 4 d.)

☐ a) pasirinkti šią opciją (leisti kreditoriui reikalauti, kad vartotojas turėtų draudimo liudijimą). Nurodyti priežastis ____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis____________________________________;

c) kita (nurodyti): Nagrinėjama nuostata yra užtikrinanti tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesus. Vis dėlto, manytina, kad kredito įstaigai yra privalu įvertinti draudimo įmokos naštą vartotojo mokumui. Taip pat nacionaliniame reguliavime įgyvendinant šią opciją, imperatyviu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad draudžiamojo įvykio, taip pat nedraudiminių įvykių sąvokos būtų standartizuotos. Tokiu būdu būtų užtikrinami tiek vartotojų, tiek kreditorių interesai, t.y. būtų sumažinamą nepagrįstų prielaidų ar teisinio reguliavimo spragų tikimybė, kurios sudarytų galimybes draudikams vengti draudiminės išmokos mokėjimo. Taip pat šiuo atžvilgiu skirtingai traktuotinos skirtingos draudimo rūšys: įkeisto turto draudimas leistinas (privalomas) visais atvejais, tuo tarpu reikalavimas draustis gyvybės draudimu (ypač su tam tikrais investiciniais elementais) galėtų nulemti papildomus kaštus vartotojui (bei mažinti galimybę vykdyti įsipareigojimus kreditoriui) bei papildomą investicinę riziką.

18. Prašome nurodyti, ar šiuo metu siūloma ir (arba) reikalaujama vartotojui kartu su kredito sutartimi turėti kokį nors draudimo liudijimą, kokį? (Aprašyti)____________________________________;

19. Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai arba, kai taikoma, susietieji kredito tarpininkai arba jų paskirtieji atstovai visuomet aiškiai ir suprantamai teiktų bendro pobūdžio informaciją apie kredito sutartis popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje ar elektronine forma. Be to, valstybės narės gali nustatyti, kad nesusietieji kredito tarpininkai teiktų bendro pobūdžio informaciją (Direktyvos 13 str. 1 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis. Taikant šią opciją būtų padidinamas vartotojo informuotumas, t.y. labiau tikėtina, jog vartotojas susipažins (ir vėliau galės susipažinti pakartotinai) su visomis kreditavimo sąlygomis, įvertins jų riziką, turės geresnį suvokimą apie patį kreditavimo procesą;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis.
☐ c) kita (nurodyti)____________________________________;

20. Valstybės narės gali įpareigoti kreditorius pateikti kitokių rūšių perspėjimus, kurie aktualūs atitinkamoje valstybėje narėje (Direktyvos 13 str. 2 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis ir pateikti pasiūlymus dėl perspėjimų. Manytina, kad būtų tikslinga kreditorius įpareigoti teikti išsamesnę informaciją ne tik apie su kredito sutartimis susijusių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes (Direktyvos 13 straipsnio 1 dalies n) punktas numato pareigą teikti bendro pobūdžio informaciją), tačiau ir išsamesnę informaciją apie tai kokie standartiniai atvejai yra laikomi kredito sutarties pažeidimu. Šis poreikis kyla dėl rinkoje esamos situacijos, kai daugelio komercinių bankų standartinių kreditavimo sutarčių sąlygos įtvirtina neteisėtas ir vartotojų teises pažeidžiančias, neadekvačias sutarties pažeidimo sampratas (pavyzdžiui mažareikšmis eilinės kredito įmokos termino praleidimas suteikia kredito įstaiga vienašalę teisę pakeisti kintamųjų palūkanų normą ir t.t.). Manytina, kad tokie papildomi reikalavimai tiek padėtų vartotojams priimti objektyvų ir informuotą sprendimą, tiek skatintų kredito įstaigų sąžiningą ir vartotojų teisių nepažeidžiančią veiklą.;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis____________________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________;

21. Prašome nurodyti, ar šiuo metu vartotojui yra pateikiami kokie nors perspėjimai sudarant kredito sutartį, kokie?

(Aprašyti)____________________________________;

22. Valstybės narės gali nustatyti, kad prieš pateikiant kreditorių įpareigojantį pasiūlymą būtų privaloma pateikti Europos standartinio informacijos lapo (toliau – ESIL) (Direktyvos 14 str. 4 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis. Manytina, kad šią opciją būtina įgyvendinti, nes ESIL išsamiai reglamentuotos visos esminės, vidutiniam vartotojui reikalingos žinoti ir suvokti kredito sutarties sąlygos. Atsižvelgiant į vieną pagrindinių Direktyvos tikslų – užtikrinti visapusiškai informuoto vartotojo spendimo priėmimą, manytina, kad reikalavimas pateikti ESIL padėtų įgyvendinti atsakingo skolinimosi praktiką, lemtų geresnį vartotojo suvokimą apie kreditavimo procesą, kredito kainą ir rizikas, išankstinio grąžinimo pasekmes ir kita (ISIL 3,4, 7, 8, 9 punktai).

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis____________________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________;

23. Valstybės narės gali nustatyti, kad vartotojai negali priimti pasiūlymo per laikotarpį, neviršijantį pirmųjų 10 apsvarstymo laikotarpio dienų (Direktyvos 14 str. 6 d. 4 par.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis ____________________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Manytina, kad tinkamai įgyvendinus vartotojo informavimo pareigą pateikiant ESIL (žr. 22 klausimo komentarus) bei papildomai įtvirtinus vartotojo teisę per protingą laikotarpį atsisakyti sutarties po kredito sutarties sudarymo (žr. 27 klausimo komentarus) vartotojo teisės būtų pakankamai užtikrintos ir todėl privalomo pasiūlymo apsvarstymo laikotarpio nustatymas būtų perteklinis ir neproporcingas apribojimas. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai rūpestingas vartotojas, prieš tai gavęs bei įvertinęs kelių kreditorių pasiūlymus, kreipiasi į dar vieną kreditorių, kuris siūlo aiškiai palankesnes sąlygas, papildomo 10 dienų termino prieš priimant pasiūlymą nustatymas tik bereikalingai vilkintų sutarties sudarymo procesą. Taip pat šis reikalavimas bereikalingai komplikuotų šalių bendradarbiavimą nestandartinėse situacijose, kuomet reikalingas operatyvus kredito išdavimas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai vartotojas perka gyvenamosios paskirties NT iš varžytinių (tokiu atveju už įsigytą turtą turi būti atsiskaitoma per 10-30 dienų po varžytinių laimėjimo, todėl kredito išmokėjimas laiku taptų sunkiai neįmanomas).

☐ c) koks laikotarpis (neviršijantis 10 dienų) būtų pakankamas ir pagrįstas vartotojui apsispręsti dėl pateikto kredito davėjo pasiūlymo (nurodyti kalendorinių dienų skaičių)_____;
☐ d) kita (nurodyti)____________________________________;

24. Prašome nurodyti, ar šiuo metu yra taikomas koks nors apsisprendimo laikotarpis vartotojui, kai jis gauna pasiūlymą dėl kredito, koks (nurodyti trukmę)? (Aprašyti)____________________________________;

25. Kai pasiūlymui taikytina skolinimosi norma arba kitos išlaidos nustatomos remiantis pagrindinių obligacijų arba kitų ilgalaikių finansavimo priemonių pardavimo rezultatais, valstybės narės gali nustatyti, kad skolinimosi norma arba kitos išlaidos gali skirtis nuo nurodytųjų pasiūlyme pagal pagrindinių obligacijų arba kitų ilgalaikių finansavimo priemonių vertę (Direktyvos 14 str. 6 d. 5 par.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis. Obligacijų bei kitų finansavimo priemonių vertė gali kisti, kas lemtų ir skolinimosi išlaidų atitinkamą kaitą. Manome, kad šiuo atveju būtų tikslinga nustatyti, kad tuomet pasiūlyme turi būti aiškiai apibrėžta skolinimosi normos kaitos apskaičiavimo metodika ir klientui taikoma norma turėtų būti apskaičiuota objektyviai, remiantis ta metodika.

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis___________________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________;

26. Prašome nurodyti, ar šiuo metu yra taikoma skolinimosi norma arba kitos išlaidos, remiantis pagrindinių obligacijų arba kitų ilgalaikių finansavimo priemonių pardavimo rezultatais?
(Pateikti paaiškinimus)____________________________________;

27. Valstybės narės nustato ne mažiau kaip 7 dienų laikotarpį, per kurį vartotojas turės pakankamai laiko palyginti pasiūlymus, įvertinti jų pasekmes ir priimti informacija pagrįstą sprendimą. Valstybės narės nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis yra arba apsvarstymo laikotarpis prieš sudarant kredito sutartį, arba laikotarpis, skirtas pasinaudoti teise atsisakyti sutarties po kredito sutarties sudarymo ar abiejų galimybių derinys (Direktyvos 16 str. 2 d.).

☐ a) pasirinkti ir nustatyti ne mažesnį kaip 7 dienų apsvarstymo laikotarpį prieš sudarant kredito sutartį;

☐ b) pasirinkti ir nustatyti ne mažesnį kaip 7 dienų laikotarpį, skirtą pasinaudoti teise atsisakyti

sutarties po kredito sutarties sudarymo; Siūlytina nustatyti mažiausiai 14 dienų laikotarpį, skirtą pasinaudoti teise atsisakyti sutarties. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kreditavimo sandorių vertę, jų ilgalaikį pobūdį bei jų finansinę įtaką vartotojui, 7 dienų terminas gali būti nepakankamas sandorio pasekmių įvertinimui. Šiuo atveju pagal analogiją būtų galima remtis Direktyvos 2002/65/EB 6 straipsnio 1 dalyje numatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu. Kadangi gyvenamosios paskirties NT įsigijimo sandoriai savo svarba vartotojui bei sudėtingumu neabejotinai prilygsta (daugeliu atveju ir viršija) Direktyvos 2002/65/EB reglamentuojamų finansinių sandorių svarbą, galima pagrįstai teigti, kad sutarties atsisakymo laikotarpis nustatytinas ne trumpesnis, nei Direktyvos 2002/65/EB 6 straipsnio 1 dalyje. Tinkamai įgyvendinant šią nuostatą, turi būti užtikrinta reali galimybė vartotojui atsisakyti sutarties nepatiriant neigiamų pasekmių (netesybų, papildomų mokesčių ar kitų finansinių praradimų), kadangi priešingu atveju ši teisė atsisakyti sutarties gali būti paneigta ar apribota nustatant nepalankias vartotojui sutarties atsisakymo sąlygas.

☐ c) pasirinkti a ir b variantuose nurodytus laikotarpius;
☐ d) koks laikotarpis (ne mažesnis kaip 7 dienų) būtų tinkamas ir pagrįstas, per kurį vartotojas

turėtų pakankamai laiko palyginti pasiūlymus, įvertinti jų pasekmes ir priimti informacija pagrįstą sprendimą (nurodyti kalendorinių dienų skaičių)____________________________________;

☐ e) koks laikotarpis (ne mažesnis kaip 7 dienų) būtų tinkamas ir pagrįstas, per kurį vartotojas galėtų pasinaudoti teise atsisakyti kredito sutarties po jos sudarymo (nurodyti kalendorinių dienųskaičių)____________________________________;
☐ f) kita (nurodyti)____________________________________;

28. Prašome nurodyti, ar šiuo metu yra taikomas koks nors laikotarpis vartotojui, skirtas apsvarstyti gautą pasiūlymą dėl kredito sutarties, koks (nurodyti terminą)?

(Aprašyti)____________________________________;

29. Prašome nurodyti, ar šiuo metu yra taikomas koks nors laikotarpis vartotojui, kurio metu jis turėtų teisę atsisakyti kredito sutarties, koks (nurodyti terminą)?

(Aprašyti)____________________________________;

Kreditingumo vertinimas

(Direktyvos VI skyrius)

Valstybės narės užtikrina, kad prieš sudarant kredito sutartį kreditorius atliktų išsamų vartotojo kreditingumo vertinimą. Atliekant tą vertinimą tinkamai atsižvelgiama į veiksnius, kurie svarbūs tikrinant, ar vartotojas galės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

30. Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai ikisutartiniu laikotarpiu aiškiai ir paprastai nurodytų reikiamą informaciją ir nešališkai patikrinamus įrodymus, kuriuos vartotojas turi pateikti, bei laikotarpį, per kurį vartotojas turi pateikti informaciją. Toks prašymas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir jame prašoma tik informacijos, kuri reikalinga tinkamam kreditingumo vertinimui atlikti. Valstybės narės leidžia kreditoriams prireikus prašyti paaiškinti informaciją, gautą pagal tą prašymą, kad būtų galima atlikti kreditingumo vertinimą (Direktyvos 20 str. 3 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją (leisti prašyti papildomų paaiškinimų). Nurodyti priežastis. Reikėtų leisti kreditoriui prašyti paaiškinti informaciją, kurią vartotojas pateikė, tačiau ši kreditoriaus teisė neturėtų būti išplėsta tiek, kad leistų kreditoriui rinkti ir informaciją, kuri nėra tiesiogiai susijusi su kreditingumo vertinimu ar kredito rizikos nustatymu. Manytina, jog galimybės kreditoriui prašyti paaiškinti informaciją suteikimas galėtų būti naudingas vartotojui keletu aspektų:

1) tokiu būdų vartotojas galėtų paaiškinti kreditoriui su jo kreditingumu susijusią informaciją ir taip sudaryti sąlygas tikslesniam kreditingumo vertinimui, kartu užtikrinant vartotojo pagrįstą skolinimąsi ir dar labiau sumažinant galimybę skolintis neatsakingai;

2) papildomos informacijos pateikimas sąlygotų tai, jog kilus ginčui dėl galimai vartotojo nenurodytų su kreditingumu susijusių aplinkybių, vartotojui būtų lengviau apsiginti kreditoriui norint nutraukti kreditavimo sutartį, kadangi vartotojas negalėtų būti laikomas kaltu dėl to, kad nepateikė informacijos apie savo kreditingumą, kai kreditorius pats galėjo, prašydamas paaiškinti informaciją, sužinoti kreditingumui turinčias reikšmės aplinkybes (Direktyvos 20 str. 3 d. 3 par.).

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis______________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

Konsultacinės paslaugos

(Direktyvos VIII skyrius)

Vadovaujantis Direktyvos 4 straipsnio 21 dalimi, konsultacinės paslaugos suprantamos kaip asmeninių rekomendacijų teikimas vartotojui dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su kredito sutartimis, kuris yra veikla, atskira nuo kredito suteikimo ir nuo Direktyvos 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos kredito tarpininkavimo veiklos.

31. Valstybės narės gali numatyti pareigą kreditoriams, kredito tarpininkams ir paskirtiesiems atstovams perspėti vartotoją, kai, atsižvelgiant į vartotojo finansinę padėtį, dėl kredito sutarties gali kilti konkreti rizika vartotojui (Direktyvos 22 str. 5 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją (numatyti perspėjimo pareigą). Nurodyti priežastis. Perspėjimo pareiga neabejotinai turėtų būti taikoma, kadangi nenumačius pareigos perspėti vartotoją apie konkrečiam vartotojui (atsižvelgiant į jo padėtį) gręsiančią riziką nebūtų realiai pasiekiamas Direktyvos tikslas – skatinti atsakingą skolinimąsi ir geresnį vartotojų informavimą. Aiškiai neįtvirtinus šios pareigos, kreditoriaus pareiga tinkamai įvertinti vartotojo galimybes skolintis bei vartotojo galimybė priimti informacija pagrįstą sprendimą taptų deklaratyvios. Be to, kredito rizikos vartotojui padidėjimas yra nepalanki aplinkybė tiek kreditoriui, tiek skolininkui, todėl bet kokie prevenciniai veiksmai šioje situacijoje yra reikalingi ir atitinka Direktyvos tikslus.

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis______________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________;

32. Prašome nurodyti, ar šiuo metu yra taikomi perspėjimai vartotojui kai, atsižvelgiant į vartotojo finansinę padėtį, dėl kredito sutarties gali kilti konkreti rizika vartotojui.
(Pateikti paaiškinimus ir pavyzdžius)____________________________________;

33. Valstybės narės užtikrina, kad konsultacines paslaugas teiktų tik kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai (Direktyvos 22 str. 6 d.).

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti pirmos pastraipos asmenims:

a) vykdantiems Direktyvos 4 straipsnio 5 punkte nurodytą kredito tarpininkavimo veiklą arba teikiantiems konsultacines paslaugas, jei ta veikla vykdoma ar paslaugos teikiamos greta profesinės veiklos atsitiktiniais atvejais ir reguliuojama teisinių ar norminių nuostatų arba šios profesijos veiklą reglamentuojančio etikos kodekso, nedraudžiančių vykdyti tos veiklos ar teikti tų paslaugų;

b) teikiantiems konsultacines paslaugas, susijusias su esamos skolos valdymu, kurie yra nemokumo specialistai, kai tą veiklą reguliuoja teisinės arba norminės nuostatos, arba teikiantiems viešąsias ar savanoriškas konsultacines paslaugas, kurios nėra teikiamos komerciniais tikslais, arba

c) teikiantiems konsultacines paslaugas, kurie nėra kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai, kai tokius asmenis įgalioja ir jų veiklą prižiūri kompetentingos valdžios institucijos remdamosi pagal šią direktyvą kredito tarpininkams taikomais reikalavimais.

(Galima pažymėti kelis atsakymų variantus)
☐ a) netaikyti Direktyvos a punkte nurodytiems asmenims. Nurodyti priežastis __________________________;
☐ b) netaikyti Direktyvos b punkte nurodytiems asmenims.

Nurodyti priežastis. Galima būtų kalbėti apie galimybės teikti konsultacines paslaugas suteikimą b punkte nurodytiems asmenims. Tinkamai nustačius reglamentavimą, skolų valdymų (išieškojimu) užsiimančios bendrovės būtų įpareigotos atsakingiau konsultuoti skolininkus dėl skolos išmokėjimo grafikų, galimybių skolintis kad grąžinti skolą išaiškinimo, papildomų skolinių įsipareigojimų (pvz. vekselių) prisiėmimo.

☐ c) netaikyti Direktyvos c punkte nurodytiems asmenims.

Nurodyti priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad c punkte nurodytų asmenų veiklą prižiūrėtų kompetentingos valdžios institucijos remdamosi pagal šią direktyvą kredito tarpininkams taikomiems reikalavimams, 22 str. 6 d. pirmos nuostatos tokiems asmenims galėtų būti netaikomos. Svarbu, kad teisinis reguliavimas tiksliai ir aiškiai įtvirtintų atsakingą instituciją ir jai tenkančias priežiūros pareigas, taip pat įtvirtintų tokių priežiūros pareigų vykdymo mechanizmą.

☐ d) kita (nurodyti)____________________________________;

Paskolos užsienio valiuta ir kintamosios palūkanų normos

(Direktyvos IX skyrius)

34. Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai kredito sutartis susijusi su paskola užsienio valiuta, kredito sutarties sudarymo metu veiktų tinkama reguliavimo sistema siekiant užtikrinti bent kad:

a) vartotojas turėtų teisę kredito sutartį konvertuoti į kitą valiutą nustatytomis sąlygomis arba

b) būtų įdiegtos kitos priemonės siekiant apriboti valiutos kurso riziką, kuri pagal kredito sutartį kyla vartotojui. (Direktyvos 23 str. 1 d.)

☐ a) pasirinkti (a) punkte nurodytą opciją. Nurodyti priežastis ir pateikti pasiūlymus dėl sąlygų, kurios galėtų būti taikomos įgyvendinant vartotojo teisę konvertuoti valiutą___________________; ☐ b) pasirinkti (b) punkte nurodytą opciją. Nurodyti priežastis ir pateikti pasiūlymus, kokios kitos

priemonės galėtų būti taikomos siekiant apriboti vartotojui kylančią valiutos kurso riziką__________________________________;

☐ c) kita (nurodyti): Nors pagal Direktyvos 23 str. 1 d. formuluotę šios dvi opcijos formaliai nurodomos

kaip alternatyvios, manytina, kad įstatymų leidėjas šioje situacijoje yra laisvas įtvirtinti abi šias alternatyvas, kadangi pagal Direktyvos 23 str. 5 d. valstybėms narėms apskritai yra suteikta teisė išsamiau reguliuoti paskolas užsienio valiuta, numatant vienintelę sąlygą – toks reguliavimas negali būti taikomas atgaline data. Šiuo atveju siūlytina nustatyti, kad minimali ir visais atvejais privalomo vartotojo apsaugos priemonė yra (a) punkte nustatyta opcija konvertuoti kredito sutartį į kitą valiutą, kadangi ši priemonė yra paprastesnė, aiškesnė ir vidutiniam vartotojui gerokai labiau suprantama nei kitos valiutų rizikos ribojimo priemonės (išvestinės priemonės, verslo praktikoje naudojamos valiutų rizikos ribojimui, vartojimo sutarčių atveju nėra tinkamos). Papildomai, siekiant vartotojo teisių tinkamo įgyvendinimo, svarstytina galimybė įpareigoti kreditorių kredito sutarties vykdymo eigoje valiutos kurso pokyčiui pasiekus tam tikrą ribą (pavyzdžiui, Direktyvoje minimą 20% ribą) papildomai informuoti vartotoją apie sutartyje įtvirtintą galimybę konvertuoti kreditą į kitą valiutą, aiškiai išdėstant tokio konvertavimo pasekmes (naudą ir riziką). Tokia sąlyga įpareigotų kreditorių aktyviau dalyvauti sprendžiant valiutų rizikos klausimus kartu su vartotoju, užuot šią riziką perkėlus tik ant vartotojo pečių.

35. Prašome nurodyti, kokios šiuo metu taikomos sąlygos vartotojui siekiant konvertuoti valiutą ir/arba kitos priemonės, susijusios su vartotojui kylančios valiutos kurso rizikos valdymu?

(Aprašyti)____________________________;

36. Direktyvos 23 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta kita valiuta yra:

a) valiuta, kuria vartotojas iš pradžių gauna pajamas arba turi turto, iš kurių bus grąžinamas kreditas, nurodyta tuo metu, kai buvo atliktas naujausias kreditingumo vertinimas dėl kredito sutarties, arba

b) valstybės narės, kurioje vartotojas nuolat gyveno kredito sutarties sudarymo metu arba kurioje šiuo metu nuolat gyvena, valiuta.

Valstybės narės gali nustatyti, ar vartotojas gali naudotis abiem galimybėmis, nurodytomis pirmos pastraipos a ir b punktuose, ar tik viena iš jų, arba gali leisti kreditoriams nustatyti, ar vartotojas gali pasinaudoti abiem galimybėmis, nurodytomis pirmos pastraipos a ir b punktuose, ar tik viena iš jų.

☐ a) pasirinkti, kad kita valiuta yra Direktyvos 23 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodyta valiuta. Nurodyti priežastis. Ši opcija suteikia daugiau lankstumo bei galimybių vartotojui gauti tinkamiausią pasiūlymą dėl kreditavimo, kuris, tinkamai įgyvendinus valiutų kurso svyravimų rizikos mažinimo priemones, potencialiai sudaro sąlygas skolintis geriausiomis sąlygomis.

☐ b) pasirinkti, kad kita valiuta yra Direktyvos 23 straipsnio 2 dalies tik šio klausimo a punkte nurodyta valiuta. Nurodyti priežastis______________________________;

☐ c) pasirinkti, kad kita valiuta yra Direktyvos 23 straipsnio 2 dalies tik šio klausimo b punkte nurodyta valiuta. Nurodyti priežastis______________________________;

☐ d) leisti kreditoriams susitarti, ar kita valiuta gali būti Direktyvos 23 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose arba viename iš punktų nurodyta valiuta. Nurodyti variantą (-us) ir pasirinkimo priežastis

__________________________;
☐ e) kita (nurodyti)____________________________________;

37. Valstybės narės gali išsamiau reguliuoti paskolas užsienio valiuta, su sąlyga, kad toks reguliavimas nebūtų taikomas atgaline data. Ar šiuo metu yra poreikis išsamiau reguliuoti paskolų suteikimą užsienio valiuta?

☐ a) taip. Nurodyti priežastis ir pateikti pasiūlymus. Manytume, kad vartotojai norintys gauti

paskolas užsienio valiuta turėtų gauti išsamesnę informaciją apie pasekmes, kurios grėstų vartotojui užsienio valiutai stiprėjant nacionalinės valiutos atžvilgiu (pavyzdžiui, kad tokių atveju vartotojui padidėtų paskolos mokėjimo įmokos ir t.t.). Tokią būtinybę pagrindžia ir kreditavimo praktika, pavyzdžiui, problemos, su kuriomis susidūrė vieno komercinio banko, išdavinėjusio paskolas Šveicarijos frankais (dėl tuo metu ypač mažų skolinimo normų), klientai, ženkliai pasikeitus Šveicarijos franko kursui.

☐ b) ne. Nurodyti priežastis.
☐ c) kita (nurodyti)____________________________________;

Patikimas kredito sutarčių ir susijusių teisių taikymas

(Direktyvos X skyrius)

38. Valstybės narės užtikrina, kad vartotojas turėtų teisę savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį visiškai arba iš dalies įvykdyti nepasibaigus tos sutarties galiojimui. Tokiais atvejais vartotojas turi teisę į bendros kredito kainos vartotojui sumažinimą, kurį sudarytų likusio sutarties trukmės laikotarpio palūkanos ir išlaidos (Direktyvos 25 str. 1. d.).

Valstybės narės gali nustatyti, kad galimybei pasinaudoti Direktyvos 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise taikomos tam tikros sąlygos. Tokios sąlygos gali apimti laiko apribojimus norint pasinaudoti šia teise, skirtingas sąlygas pagal kredito palūkanų normos rūšį, laiką, kada vartotojas naudojasi šia teise, ar su aplinkybėmis, kurioms esant galima pasinaudoti šia teise, susijusius apribojimus (Direktyvos 25 str. 2 d.).

a) pasirinkti šią opciją (nustatyti papildomas sąlygas). Nurodyti priežastis ir detalizuoti, kokias konkrečias sąlygas (ribojimus) tikslinga nustatyti vartotojui nusprendus savo įsipareigojimus įvykdyti nepasibaigus tos sutarties galiojimui. Teisė į išankstinį kredito ar jos dalies grąžinimą, mūsų nuomone, yra viena svarbiausių vartotojo teisių, kuri skatina atsakingą vartotojų šeimos finansų valdymą ir todėl jos užtikrinimas atitinka viešąjį interesą. Jei vartotojas turi galimybę be finansinių sankcijų periodiškai skirti laisvų vartotojo šeimos pajamų dalį būsto kredito grąžinimui, tai skatina atsakingą finansinį elgesį – sudaro paskatą laisvas šeimos pajamas nukreipti būtent kredito dengimui (ilgalaikė investicija į šeimos būstą), kas leidžia ženkliai susimažinti bendrus kredito kaštus (palūkanas) ilguoju laikotarpiu.

Mūsų nuomone, atsižvelgiant į šios teisės svarbą bei siekiant užtikrinti tinkamą vartotojų apsaugos standartą, lygias kreditorių konkurencijos sąlygas bei išvengti ginčų dėl kreditoriui priklausančios kompensacijos išankstinio kredito grąžinimo atveju, tinkamiausias reglamentavimo modelis būtų toks:

1)  Įstatymu ar poįstatyminiu teisės aktu nustatyti konkrečias sąlygas, kurių laikydamasis vartotojas be jokių papildomų mokesčių (kompensacijų kreditoriui ar sutartinių sankcijų) turėtų teisę protingu periodiškumu vykdyti išankstinį kredito ar jo dalies grąžinimą. Nustatant šias sąlygas turėtų būti atsižvelgiama į kreditoriaus teisėtą interesą nepatirti neproporcingos administracinės naštos (bei kaštų) dėl periodinio kredito grafiko ir mokėtinų palūkanų perskaičiavimo.

2)  Vartotojui laikantis pirmame punkte nurodytų ribojimų, netaikyti (nesirinkti) Direktyvos 25 str. 3 d. numatytos opcijos ir nesuteikti kreditoriams teisės reikalauti kompensacijų už išankstinį kredito grąžinimą. Kompensacija (ar sutartinės netesybos) ir toliau galėtų būti taikomos, jei vartotojas siekia kreditą grąžinti anksčiau laiko nesilaikydamas įstatymų leidėjo nustatytų sąlygų.

Konkrečios sąlygos ir ribojimai išankstiniam kredito grąžinimui, atsižvelgiant į šių ribojimų tikslą (išvengti neproporcingos administracinės naštos kreditoriams), galėtų būti (pavyzdinis sąrašas):

1)  Nustatytikonkretųleistinąkreditodaliniogrąžinimoperiodiškumą(„nedažniaukaip...“). Kintamų palūkanų atveju, minimalus vartotojo apsaugos standartas būtų numatyti, kad kredito dalinis grąžinimas be jokių papildomų kompensacijų ar sankcijų turi būti leidžiamas palūkanų keitimo dieną ar iki jos (perskaičiuojant grafiką nuo artimiausios palūkanų keitimo dienos), kadangi palūkanų keitimo dieną kreditorius bet kuriuo atveju privalo perskaičiuoti mokėtinas palūkanas (kredito grąžinimo grafiką). Visgi, atsižvelgiant į tai, kad rinkoje vyraujantis kintamų palūkanų fiksavimo laikotarpis yra 6 mėn., o vartotojo gaunamų pajamų periodiškumas yra mėnesinis, manytina, kad būtina įtvirtinti teisę dalinius grąžinimus vykdyti mažiausiai kartą per 3 mėn. arba 1 kartą per 1 mėn., pavyzdžiui, mokėjimą atliekant ne vėliau kaip palūkanų mokėjimo dieną. Manytina, kad šiuolaikinės informacinių technologijų galimybės leidžia kreditoriams automatizuoti kredito grafiko bei mokėtinų palūkanų perskaičiavimo procesą, tokiu būdu minimizuojant administracinę naštą bei kaštus. Vartotojui siekiant grąžinti visą likusį kredito bei priskaičiuotų palūkanų likutį, periodiškumo taisyklės neturėtų būti taikomas ir vartotojui turėtų būti suteikta teisė prašyti kreditoriaus pateikti grąžintinos sumos skaičiavimus vartotojo pasirinktai dienai.

2)  Nustatyti tam tikrus iš anksto grąžinamos sumos ribojimus („ne mažiau kaip x% arba x EUR nuo kredito sumos...”). Toks ribojimas galėtų būti laikomas protingu ir pagrįstu, tik su sąlyga, jei nustatyta minimali grąžinimo riba nebūtų aukšta ir leistų vartotojui sutaupytą pajamų dalį skirti išankstiniam kredito grąžinimui, tokiu būdu mažinant šeimos išlaidas palūkanoms ateityje bei didinat šeimos finansinį saugumą.

3)  Nustatyti ribojimus tais atvejais, kai vartotojas siekia kredito sumą padengti kito kreditoriaus suteikto kredito lėšomis (kredito refinansavimo atvejai). Tokiu atveju pateisintini ribojimai laiko atžvilgiu („ne anksčiau kaip po x mėn. nuo sutarties sudarymo“)

arba įstatymo leidėjo reglamentuojamos netesybos (nustatant maksimalų netesybų dydį – pavyzdžiui, ne didesnį, kaip rinkoje šiuo metu gana dažną 0,5% nuo išankstinio grąžinimo sumos dydį).

☐ b) nesirinkti šios opcijos (netikslinga nustatyti papildomų sąlygų). Nurodyti priežastis______________________________;

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

39. Kokius šiuo metu taikote ribojimus, sąlygas ar kt. suvaržymus vartotojui nusprendus savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį įvykdyti nepasibaigus tos sutarties galiojimui?

(Detaliai aprašyti taikomą praktiką, pateikti sutarčių sąlygų pavyzdžius)

40. Valstybės narės gali nustatyti, kad kreditorius turi teisę į teisingą ir objektyvią kompensaciją, kai ji pagrįsta, už galimas išlaidas, tiesiogiai susijusias su išankstiniu kredito grąžinimu, bet netaiko vartotojui sankcijos. Tuo atžvilgiu kompensacija neturi viršyti kreditoriaus finansinių nuostolių. Atsižvelgiant į tas sąlygas valstybės narės gali nustatyti, kad kompensacija negali viršyti tam tikro lygio arba ją leidžiama taikyti tik tam tikro laikotarpio atžvilgiu (Direktyvos 25 str. 3 d.).

☐ a) pasirinkti opciją nustatyti kreditoriaus teisę į kompensaciją. Nurodyti priežastis __________________________;

☐ b) nesirinkti opcijos nustatyti kreditoriaus teisę į kompensaciją (netikslinga nustatyti kreditoriui teisę į kompensaciją). Nurodyti priežastis. Žr. paaiškinimus prie 38 klausimo. Papildomai pažymėtina, kad objektyvus kompensacijos dydžio nustatymas yra abejotinas, atsižvelgiant į tai, kad kreditorių sudaromi finansavimosi bei refinansavimosi sandoriai yra ypač sudėtingi ir nesuprantami paprastam vartotojui, todėl vartotojas objektyviai negalėtų įvertinti kreditoriaus priskaičiuotos kompensacijos teisingumo ar neteisingumo.

☐ c) nustatyti, kad kompensacija negali viršyti tam tikro lygio arba ją leidžiama taikyti tik tam tikro laikotarpio atžvilgiu (jei pasirinkta opcija nustatyti kreditoriaus teisę į kompensaciją). Nurodyti priežastis ______________________________;

☐ d) netikslinga nustatyti apribojimų dėl kompensacijos dydžio. Nurodyti priežastis______________________________;

☐ e) koks kompensacijos dydis kreditoriui išankstinio kredito grąžinimo atveju būtų teisingas, objektyvus ir pagrįstas (jei pasirinkta opcija nustatyti kreditoriaus teisę į kompensaciją):

i)  prašome pateikti pasiūlymus dėl kompensacijos dydžio (nurodyti)____________________________________;

ii)  prašome pateikti pasiūlymus dėl laikotarpio, kokiam laikotarpiui kompensacija galėtų būti taikoma (nurodyti)____________________________________;

iii)  prašome pateikti pasiūlymus dėl kitokio kompensavimo mechanizmo (nurodyti)____________________________________;

☐ f) kita (nurodyti)____________________________________;

41. Kokią šiuo metu taikote praktiką dėl kreditoriui ar kredito tarpininkui taikomo kompensavimo mechanizmo, kai vartotojas iš anksto grąžina kreditą, t. y. anksčiau sutartyje nustatyto termino (detaliai aprašyti taikomą praktiką, nurodyti sutarčių sąlygas)

42. Kai išankstinis kredito grąžinimas atliekamas per laikotarpį, kuriam yra nustatyta fiksuotoji palūkanų norma, valstybės narės gali nustatyti, kad pasinaudoti Direktyvos 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise būtų galima, jei vartotojas turi teisėtą interesą.
☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis __________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis______________________________;
☐ c) kita (nurodyti): Labai sudėtinga nustatyti, kas yra teisėtas vartotojo interesas. Teisės aktuose

turėtų būti įtvirtinti atvejai, kurie būtų laikomi teisėtu vartotojo interesu. Kitu atveju, vartotojui siekiant iš anksto grąžinti kreditą, tačiau kreditoriui nesutinkant, jog tam tikroje situacijoje egzistuoja teisėtas vartotojo interesas, kiltų ginčas, o teisėto intereso sąvoką ir apimtį tokiu atveju galėtų išaiškinti tik teismas. Tokia situacija būtų neproporcinga vartotojų atžvilgiu, nes būtent jiems tektų inicijuoti teisminį procesą, skirti lėšas teisinei pagalbai ir patirti gerokai daugiau nepatogumų nei tokiu atveju aptirtų kreditorius. Taip pat manytina, jog nereikėtų palikti šios sąvokos aiškinimo teismams, nes kol būtų suformuota kasacinės instancijos teismo pastovi aiškinimo praktika, toks aiškinimas galėtų būti nepastovus ir sukelti tam tikrą teisinį nestabilumą ir, žinoma, pakenkti vartotojų pasitikėjimui tiek kredito įstaigomis, tiek įstatymu leidėju.

43. Valstybės narės užtikrina, kad kreditorius vartotoją popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje informuotų apie kredito palūkanų normos pokyčius iki pokyčio įsigaliojimo. Informacijoje nurodoma bent įmokų, kurios turi būti atliekamos po naujos kredito palūkanų normos įsigaliojimo, suma ir, jei keičiasi įmokų skaičius ir periodiškumas, atitinkami duomenys apie tokį pasikeitimą.

Vis dėlto valstybės narės gali leisti šalims kredito sutartyje susitarti, kad Direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija vartotojui būtų teikiama periodiškai, kai kredito palūkanų normos pokytis siejamas su orientacinės normos pokyčiu, o naujoji orientacinė norma viešai paskelbiama tinkamomis priemonėmis, ir informaciją apie naująją orientacinę normą galima gauti kreditoriaus patalpose ir ji vartotojui asmeniškai pranešama kartu su naujų periodinių dalinių įmokų suma (Direktyvos 27 str. 2 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją (leisti šalims susitarti, kad informacija vartotojui būtų teikiama periodiškai). Nurodyti priežastis __________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Vartotojo poreikis planuoti biudžetą: orientacinės normos viešas paskelbimas ir periodinis informavimas neužtikrina to, kad vartotojas iki naujo eilinio mokėjimo žinos apie palūkanų normų pokyčius. Be to, daugeliui vartotojų naudojantis elektroninėmis komunikacijos priemonėmis (el. paštu, internetine bankininkyste) realus šios pareigos vykdymas kreditoriui nesukels ženklių administracinių ar finansinių kaštų.

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

44. Valstybės narės gali leisti kreditoriams įsipareigojimų neįvykdymo atveju nustatyti papildomus mokesčius vartotojui. Tuo atveju valstybės narės nustato tokių mokesčių ribas (Direktyvos 28 str. 3 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją (nustatyti papildomus mokesčius vartotojui). Nurodyti priežastis ir pateikti pasiūlymus dėl mokesčių ribų__________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Manytina, kad kreditorių interesai pakankamai užtikrinami taikant Direktyvos 28 straipsnio 2 dalyje nustatytus mokesčius, susijusius su įsipareigojimų nevykdymų, kurių prigimtis yra kompensacinė. Pavyzdžiui, leidus nustatyti papildomus mokesčius, būtų įteisintos, mūsų nuomone, nesąžiningos kredito sutarčių sąlygos, leidžiančios kredito grafiko nesilaikymo atveju (pavyzdžiui, praleidus vienos įmokos terminus) padidinti palūkanų maržą (tokiu būdu apsunkinant galimai finansinių sunkumų jau turinčio vartotojo galimybes vykdyti sutartį).

☐ c) prašome pateikti pasiūlymus dėl kreditoriams įsipareigojimų neįvykdymo atveju mokamų mokesčių ribų (nurodyti)____________________________________; ☐ d) kita (nurodyti)____________________________________;

45. Kokią šiuo metu taikote praktiką dėl vartotojo įsipareigojimų nevykdymo atveju taikomų papildomų mokesčių, mokėjimų, baudų kreditoriui? Nurodykite atitinkamų mokėjimų dydžius, ribas, apskaičiavimo tvarką (detaliai aprašyti taikomą praktiką, nurodyti sutarčių sąlygas).

46. Tais atvejais, kai užbaigus teisės naudotis turtu atėmimo procedūrą lieka negrąžinta skola, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos priemonės sudaryti palankesnes sąlygas grąžinti skolą, kad būtų apsaugoti vartotojai (Direktyvos 28 str. 5 d.).

Prašome nurodyti, kokią šiuo metu taikote praktiką tuo atveju, kai lėšų, gautų išieškojus iš įkeisto turto, neužtenka vartotojo įsipareigojimams padengti?

(Aprašyti)____________________________________;

Pateikite savo nuomonę, kokios palankesnės sąlygos galėtų būti taikomos vartotojui pagal šį Direktyvos reikalavimą?

(Aprašyti)

Galimi įvairūs loginiu bei teisiniu požiūriu pateisinami priemonių variantai, kurių taikymas iš esmės priklauso nuo prioriteto suteikimo vienos ar kitos sutarties šalies interesams:

a) Maksimaliai vartotojo interesus atitinkantis sprendimas: skolos likučio nurašymas. Tais atvejais, kai 1) vartotojas negalėjo įvykdyti įsipareigojimų ir 2) kredito padengti nepavyko iš įkeisto turto pardavimo lėšų galima pagrįstai preziumuoti, jog kreditorius netinkamai įvertino vartotojo galimybes skolintis bei netinkamai įvertino vartotojo suteiktą užstatą (įkeičiamo turto vertę). Pažymėtina, kad toks sprendimas būtų pateisinamas atsižvelgiant į tai, jog paprastai iš vartotojo reikalaujama bent 25-30 % nuosavo įnašo (t.y. kreditorius finansuoja tik 70-75% būsto vertės) ir tai, kad iki vartotojui tampant nemokiam jis dažniausiai jau būna įvykdęs tam tikrą dalį įsipareigojimų (sunku įsivaizduoti atvejį, kuomet vartotojas iškart po sutarties sudarymo jos visiškai nebevykdo).

b) Maksimaliai kreditoriaus interesus atitinkantis sprendimas: tolesnis kredito (su palūkanomis) grąžinimas, numatant lengvatinį grąžinimo grafiką ir (arba) lengvatines palūkanas. Pavyzdžiui, galima įtvirtinti, jog kredito likučiui sudaromas naujas grafikas, pagal kurį mėnesinė įmoka negali būti didesnė nei x proc. vartotojo gaunamo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (numatant žemutinę ribą – procentą nuo minimalios mėnesinės algos, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui tais atvejais, kai vartotojai slepia pajamas ar gauna neoficialias pajamas). Taip pat galimas mokėtinų palūkanų ribojimas, panaikinant banko maržą ir taikant tik kintamą palūkanų dalį (atsižvelgiant į tai, jog teoriniu požiūriu kintama palūkanų dalis yra siejama su tarpbankinėmis palūkanomis ir turėtų atitikti banko patiriamus kredito suteikimo kaštus – „savikainą“).

c) Tarpinis sprendimas: dalies skolos likučio nurašymas, tokiu būdu paskirstant sutarties neįvykdymo riziką abiems kredito sutarties šalims ir likusio skolos likučio išdėstymas protingam laikotarpiui (atsižvelgiant į vartotojo pajamas).

Kredito tarpininkų ir paskirtųjų atstovų steigimo ir priežiūros reikalavimai

(Direktyvos XI skyrius)

Vadovaujantis Direktyvos 4 straipsnio 5 dalimi, kredito tarpininkas suprantamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia ne kaip kreditorius arba notaras ir kuris veikia ne vien tiesiogiai ar netiesiogiai pristatydamas vartotoją kreditoriui arba kredito tarpininkui bei kuris vykdydamas komercinę veiklą, verslo arba profesinę veiklą už užmokestį, kuris gali būti mokamas pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma:

a) pateikia arba siūlo kredito sutartis vartotojams;

b) padeda vartotojams atlikti kredito sutarčių parengiamąjį darbą arba kitą ikisutartinį administravimą, negu numatyta a punkte, arba

c) sudaro kreditoriaus vardu kredito sutartis su vartotojais;

47. Valstybės narės užtikrina, kad kredito tarpininkai būtų įgalioti, kai jie įvykdė ne tik 9 straipsnyje numatytus reikalavimus, bet ir bent toliau nurodytus profesinius reikalavimus:

Kredito tarpininkai apsidraudžia profesinės civilinės atsakomybės draudimu, galiojančiu teritorijose, kuriose jie teikia paslaugas, arba pasirūpina kuria nors kita panašia garantija nuo atsakomybės už profesinį aplaidumą. Tačiau susietųjų (priklausomų) kredito tarpininkų atveju buveinės valstybė narė gali nustatyti, kad tokį draudimą arba panašią garantiją gali suteikti kreditorius, suteikęs kredito tarpininkui įgaliojimus veikti.

☐ a) pasirinkti šią opciją, t. y. susietiesiems kredito tarpininkams profesinės civilinės atsakomybės draudimą galėtų suteikti kreditorius. Nurodyti priežastis. Nors esminio skirtumo vartotojams pasirinkimas tarp nurodytų opcijų neturi, žvelgiant plačiau ir vertinant situaciją, kuomet toks susietasis tarpininkas būtų praleidęs įmokos mokėjimą, neapsidraudęs ar dėl kitų priežasčių jo draudimas negaliotų, privalėtų vartotojui, kuris turėtų teisėtą interesą į draudiminę išmoką, būtų parankiau, kad atsakomybę už neveikimą (neapsidraudimą) prisiimtų kreditorius, kuris dažniausiai yra bankas ar kita finansines paslaugas teikianti institucija, t.y. subjektas, kuris dėl jam keliamų mokumo reikalavimų neabejotinai turėtų galimybę atlyginti vartotojo patirtą žalą, kitaip tariant neabejotinai būtų „mokesnis“.

☐ b) nepasirinkti šios opcijos, t. y. susietieji kredito tarpininkai turėtų savarankiškai pasirūpinti profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Nurodyti priežastis ______________________________;

☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

48. Kredito tarpininkų registre nurodoma bent ši informacija:

vadovybei priklausančių asmenų, kurie atsako už tarpininkavimo veiklą, vardai ir pavardės. Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų registruojami visi fiziniai asmenys, tiesiogiai dirbantys su klientais įmonėje, kuri užsiima kredito tarpininkavimo veikla (Direktyvos 29 str. 4 d. (a)).

☐ a) pasirinkti šią opciją (turėtų būti registruojami visi fiziniai asmenys, tiesiogiai dirbantys su klientais įmonėje, kuri užsiima kredito tarpininkavimo veikla). Nurodyti priežastis. Siūlytina pasirinkti šią opciją, nes tarpininkauti ir teikti konsultacijas vartotojui gali ne tik vadovybei priklausantys asmenys, tačiau ir kiti darbuotojai (pardavimų specialistai, vadybininkai, konsultantai, kurie nebūtinai yra įmonės vadovybėje). Tokių asmenų išviešinimas didintų vartotojų pasitikėjimą teikiamų paslaugų kokybe bei paslaugų teikimo proceso skaidrumą. Žinoma, valstybė turi sudaryti galimybes tokią registraciją greitai ir patogiai atlikti elektroninėmis priemonėmis (pavyzdžiui, naudojantis egzistuojančia e.valdžios infrastruktūra), pernelyg neapsunkinant informaciją privalančių registruoti subjektų.

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis______________________________; ☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

49. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti Direktyvos 29 straipsnio asmenims, vykdantiems 4 straipsnio 5 punkte nustatytą kredito tarpininkavimo veiklą, jei ta veikla vykdoma greta profesinės veiklos atsitiktiniais atvejais ir reguliuojama teisinių ar norminių nuostatų arba šios profesijos veiklą reglamentuojančio etikos kodekso, nedraudžiančių vykdyti tos veiklos (Direktyvos 29 str. 8 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis __________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis______________________________;

☐ c) kita (nurodyti): Tokios opcijos pasirinkimas būtų galimas tuo atveju, jei būtų aiškiai apibrėžtas asmenų ratas, kurie tarpininkavimo veiklą vykdo greta profesinės veiklos (notarai? nekilnojamojo turto brokeriai? advokatai?), taip pat nustatant, kiek tokių asmenų profesinę veiklą reglamentuoja teisės aktai ar etikos normos. Šiuo atveju, akivaizdu, jog notaro ar advokato atsakomybės ribos gerokai platesnė nei nekilnojamojo turto brokerio, todėl siekiant taikyti minėtą opciją reikėtų pirmiausiai identifikuoti tokių asmenų ratą patenkančias profesijas ir šiuo metu galiojančius jų profesinės veiklos ir etikos standartus, taip pat įvertinti ar tokie standartai yra pakankami. Priešingu atveju, šios opcijos rinktis nerekomenduotina.

50. Nedarant poveikio Direktyvos 31 straipsnio 1 daliai, valstybės narės gali leisti, kad susietuosius kredito tarpininkus, kurie nurodyti 4 straipsnio 7 punkto a papunktyje, kompetentingos valdžios institucijos įgaliotų per kreditorių, kurio vieno vardu veikia susietasis kredito tarpininkas (Direktyvos 30 str. 1 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją. Nurodyti priežastis. Priežastys analogiškos nurodytosioms 47 klausime. ☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis______________________________;
☐ c) kita (nurodyti)____________________________________

51. Valstybės narės gali nuspręsti leisti kredito tarpininkui skirti paskirtuosius atstovus (angl. appointed representative) (Direktyvos 31 str. 1 d.).

☐ a) pasirinkti šią opciją (leisti kredito tarpininkui skirti paskirtuosius atstovus). Nurodyti priežastis __________________________;

☐ b) nesirinkti šios opcijos. Nurodyti priežastis. Siekiant užtikrinti vartotojų interesus, būtent objektyvų pasiūlymų vartotojui pateikimą, geriausių galimybių vartotojui pasiskolinti siekimą, siūlytina šios opcijos nesirinkti, nes paskirtasis atstovas būtų suinteresuotas tik vieno kreditoriaus interesų patenkinimu dėl ko galimai nukentėtų vartotojo interesai.

☐ c) atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra paskirtųjų atstovų instituto, ar jūsų nuomone, Lietuvoje yra poreikis leisti kredito tarpininkui skirti paskirtuosius atstovus? Nurodyti priežastis______________________________;

☐ d) kita (nurodyti)____________________________________

[page20image25776]

52. Jei turėtumėte, prašome pateikti kitų pasiūlymų, pastebėjimų dėl papildomo reglamentavimo poreikio ir/ar kitų praktikoje kylančių problemų, kurios galėtų būti išspręstos įgyvendinant Direktyvos nuostatas.

1. Pagal dabar galiojantį nacionalinį reglamentavimą (CK 6.614 str. 1 d.) gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą taikomas 6 mėnesių įspėjimo terminas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 str. 1 d. numato, kad vienintelis bankrutuojančio asmens gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo bankroto plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Abiem nurodytais atvejais suteikiamas laiko terminas skirtas asmeniui išspręsti savo gyvenamosios vietos klausimą ir susirasti naują būstą. Manytina, jog atsižvelgiant į tai, jog kreditavo sutartys su nekilnojamojo turto įkeitimu dažniausiai yra skirtos gyvenamųjų patalpų įsigijimui, manytina, kad įspėjimui apie sutarties nutraukimą, dėl tokio sutarties nutraukimo net ir esant vartotojo kaltei, turėtų būti taikomas ne trumpesnis nei 6 mėnesių terminas. Tokia analogija grindžiama tuo, kad gyvenamosios vietos išlaikymo klausimas pagal kreditavimo sutartį su nekilnojamojo turto įkeitimu yra netgi labiau svarbus nei sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, todėl pirmuoju atveju neturėtų būti taikomas vartotojui mažiau palankus reguliavimas. Tokiu būdu taip pat būtų galima paskatinti vartotoją imtis priemonių ir užtikrinti tinkamą kredito įmokų mokėjimą, susidariusios skolos padengimą.

2. Siūlytina nustatyti konkretų praleistų kredito įmokų mokėjimų skaičių, kuris būtų pagrindas kreditoriui teigti, jog vartotojas netinkamai vykdo įsipareigojimus. Šiuo metu tokių nuostatų nesant, ir tik teismų praktikos išaiškinimais formuojant tokias taisykles, vartotojas retai gali būti tinkamai informuotas apie tikslų sąlygų turinį, kuriam esant paskolos sutartis būtų nutraukta. Dažnai kreditoriai gali piktnaudžiauti vartotojo nežinojimu, todėl aptariamos sąlygos nurodymas teisės aktuose (galimai ir sutartyse, kaip standartinė informacinio pobūdžio sąlyga), sudarytų prielaidas didinti vartotojų informuotumą, netinkamo sutarties vykdymo rizikos suvokimą ir adekvatų situacijos vertinimą susidūrus su finansiniais sunkumais.