Mūsų veikla

Dėl greitųjų kreditų reklamos

Lietuvos bankų klientų asociacija kviečia uždrausti greitųjų kreditų reklamą

Lietuvai derėtų pasekti Estijos pavyzdžiu ir visiškai uždrausti reklamuoti greitųjų kredito bendrovių paslaugas, teigia Lietuvos bankų klientų asociacija (LBKA). Tai, kad Lietuvoje išduodama vis daugiau greitųjų kreditų ir auga pradelstų klientų įsipareigojimų skaičius, yra žalinga visuomenei.

„Kviečiame Seimo narius griežtai pažiūrėti į šią problemą ir kaip įmanoma greičiau priimti Vartojimo kredito įstatymo pataisas, draudžiančias greitųjų kreditų bendrovių reklamą ir neleidžiančias šių bendrovių reklamai skverbtis į privačią žmogaus gyvenimo erdvę SMS žinutėmis, el. laiškais, telefonu ir kitais būdais“, – sako LBKA prezidentas Rūtenis Paukštė.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimus svarstys šią savaitę. Pataisomis siūloma įpareigoti kreditus išduodančias bendroves atsakingiau vertinti klientų mokumą, taip pat įteisinti „dviejų dienų nusiraminimo“ laikotarpį, per kurį paimto kredito būtų galima atsisakyti. Visgi, R. Paukštės manymu, tokių pataisų negana, ir taip pat turi būti svarstomas reklamos draudimas.

„Kreditus teikiančios bendrovės gali sau leisti reklamuotis brangiausiu laiku, pavyzdžiui, per krepšinio čempionatą. Tam reikalingos didžiulės lėšos yra surenkamos iš pačių neturtingiausių visuomenės narių – tų, kurie nesuduria galo su galu. Greitųjų kreditų paklausa neišvengiamai priklauso nuo pasiūlos – sumažėjus informacijos apie lengvai prieinamus greituosius kreditus kiekiui, daugelis tų, kuriems kreditas nėra būtinai reikalingas, jo neims“, – teigia R. Paukštė.

R. Paukštė atkreipia dėmesį, kad netgi liberaliais įstatymais pasižyminčioje Estijoje yra uždrausta bet kokia greitųjų kreditų reklama, ir tai nelaikoma prieštaravimu nei ES teisės aktams, nei konkurencijai rinkoje. Taip pat jis pažymi, kad  greitųjų kreditų verslas yra ribojamas daugelyje kitų šalių, o 23 JAV valstijose uždraustas išvis.

„Šie faktai rodo, kad daugelyje demokratinių valstybių visuomenės poreikiai yra keliami aukščiau už verslo poreikius. Lietuvai derėtų žengti tuo pačiu keliu“, – sako LBKA prezidentas.

Lietuvos banko duomenimis, lyginant antrąjį 2014 m. pusmetį su pirmuoju 2015 m. pusmečiu bendras sudarytų vartojimo kreditų sutarčių skaičius išaugo 11 proc. iki 852 tūkst. Atitinkamai bendras suteiktų vartojimo kreditų sumos likutis padidėjo daugiau negu penktadaliu (22 proc.) ir šių metų pirmą pusmetį sudarė 387 mln. eurų. Vidutinis paskolos dydis per 2015 m. pirmąjį pusmetį atitinkamai išaugo netgi ketvirtadaliu (26 proc.) ir sudarė 295 eurus.

Be to, daugiau kaip 60 dienų iš eilės pradelstų mokėti kreditų skaičius per pirmąjį 2015 m. pusmetį, lyginant su antruoju 2014 m. pusmečiu, padidėjo daugiau kaip 11 proc. ir pasiekė 174 tūkst. Daugiau nei du mėnesius buvo vėluojama grąžinti kas trečią vartojimo kreditą. Trečdalis vėluojančių grąžinti paskolą yra asmenys iki 25 metų amžiaus.

2015 m. birželio 30 d. išieškoti perduota buvo 136,4 tūkst. vartojimo kredito sutarčių. Išieškoti teismo būdu jų perduota 61,3 tūkst. (45,8 proc. daugiau negu 2014 m. gruodžio 31 d.), o ikiteisminiu būdu – 75,1 tūkst. (11,3 proc. daugiau nei 2014 m. gruodžio 31 d.).

Kontaktai: Lietuvos bankų klientų asociacija, www.lbka.lt, +370 687 17778, vadovas Rūtenis Paukštė